verkt noris
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Gal, kad toks oras…Bet labai jau liudna man siandien… Jauciuos beviltiska.. Jau ant nosies 21 metais.. Jo normalaus vaikino neturejau… Studijuoju Vilniuje.. Nelabai kur iseinu.. Bet siais metais buvau klube kelis kart, i kina einu, ir siaip stengiuos kazkur sudalyvaut retkarciais.. Bet sunku vienai vis eit, siulau draugems, nenori niekur eit.. Taip gaunas kad mazai nauju pazinciu.. O svarbiausia, manes nieks nekabina.. Nemanau, kad esu baidykle, bet ir ne ledine ten.. Bet stengiuos save prisziuret. Kame problema? Gal as per daug rimta? nesu kazkokia plevesa, ar demesio centras. Esu santuri, taciau moku bendrauti, sako drauges, kad ir humoro jausma gera turiu? Bet pati bernu kabint negaliu, nemoku.. net grupiokas nei vienas simpatiju neparode… ka daryt? kaip isgyvent ta vienatve?
Bet ji turi būti virš 7
geresnes?DD
Įdomu, kuo geresnės?
dalyvaukit ir eikit kur nors daugiau, būkit aktyvi,o ne kaip,kad namie užsisėdėjus jei draugės nenori,tegu. Yra studentų organizacijų, pvz studentų atstovybė, jaunimo visokių organizacijų, kur pilna šaunių žmonių,kad i tų vaikinų daugiau naujų pažinčų, veiklos, pasitikėjimo savimi įgausit ir viska bus gerai nereikia užsidarius liūdėti,kad niekas nežiūri, reikia eiti ir megzti tas pažintis, dalyvauti kažkokioj veiklos juk pats tas laikas studijuojant aš pati buvau visad aktyvi, dalyvaudavau visokių organizacijų veiklos,l dar truputį dirbdavau ką nors, mėgdavau naujas pažintis,naujus draugus,nesėdėdavau ir neliūdėdavau, tai visad ir tų vaikinų turėdavau ir draugų ir veiklos. dabar jau esu magistrantė ir laimingai ištekėjusi už nuostabiausio vyro
Autore Parasyk man
rar
Kas per rar?
Pabandysiu paprastai: jos tiesiog GYVESNĖS, paprastesnės, mielesnės ( dažna ir ypatinga kulinarė)… Tai nėra tik mano nuomunė Taip nusprendė “akademinė bendruomenė”, kuri galėjo keturis metus įvairiai palyginti.
Tikrai nieko nenoriu įžeisti, tiesiog nuomunė.
Naujų draugų ieškotis reikia, jeigu esami nenori niekur eiti. Nauji žmonės įpūs gaivumo į gyvenimą.
Niekada nepastebėjau tokių dalykų ir turiu n prieštaraujančių pavyzdžių, bet tebūnie tai lieka tavo nuomonė
Galbūt niekada ir nepastebėsi, juk skalės tai kitokios.
Pabrėžiu – “akadaminės bendruomenės” nuomunė.
Ir, žinoma, tai negalioja visu 100%, visada bus išimčių, tiesiog ‘kažkoks’ vidurkis.
autore, parašyk man. padėsiu
Kas iš to, kad aš jums parašysiu? Ačiū tiems, kas atsiliepėt… Ir šiaip, kaip reikia apšilt tame Vilniuje?
p.s. buvau užsireginus pažinčių portaluose, ten tik senberniai ir vyresni rašo… Šiaip ne man toks bendravimas per internetą, labai dirbtina ir netikra… Su kiek bernų bendravau, tai vienas nemoka bendraut realybėj, kitas nedrąsus išvis, o kitas dar labai negražus…
O kaip tada susirasti naujų draugų? irgi internetu? Aš nelabai moku imtis iniciatyvos pirmai kažkur kviesti nepažįstamus žmones..
Atsipalaiduok ir sulėtink tempą, kas greitai ateina, tas greitai ir išeina.
Sulėtint? Tai, kad aš bijau, kad per daug lėtu tempu gyvenu…. Tai varo iš proto… O greitai dar niekas neatėjo…. Bent jau kokius 20 metų..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
