O yra taip… jau ilgai ilgai,visą draugystę tiesiog nekenčiu jo šeimynėlės : tetulės,mamytukės – kiti,tiek to .

Jos manęs taip pat nemėgsta,tik prieš jį vaidina super tobulom – dovanėles tik dalina,dalina,siunčia tiksliau . Jis aišku man sako,kad aš be reikalo ant jų užsisėdusi Bet niekada nepriprasiu prie jų kai kurių žodžių, snukučių išraiškų, kišimosi visur ir visada… Per 4 metu draugyste buvau susitikus jas gal tik 5-7 kartus, ir aciu dievui,nes mane jos tiesiog pykina.. mūsų bio laukai nesutampa tiesiog. žinoma jos angelai visada prie jo,vienai prie jų būt neteko , bet tik moteris supranta moterų gudrybes. ir labiausiai nepakenčiamas kišimasis,reiškiamos frazės. Jos man didžiausios priešės.. o vaikinas man pasipiršo, BET AŠ TIKRAI NENORIU GADINTIS ŠVENTĖS,JEI JOS TEN BUS – MAN BUS NE VESTUVĖS. tiesiog negalėsiu atsipalaiduot prie tų ponių , ir visai nusispjaut jo mamytė ar ne jo – jis vistiek su jom nebendrauja per daug, tik jos ten isterikuoja,kad labai jo trokšta. Tiesiog tikrai negaliu duoti durniui kelią ir jas savo šventėj matyt – visas jų dovanas kaip mečiau taip ir mesiu (į asmeniškumus nelendu,tikrai čia nerašysiu už ką taip nemėgstu) . Juk tai be proto didelė šventė… intymi šventė… ką man su jom daryt?? su juo dar apie tai nekalbėjom,bet jis jau numano vistiek,kad tuoksiuos prie jų ir švesiu tik surišta ir dantis sukandus. tai ką sakyt jam,ką jom… ? tos magdalenos greičiausiai pradėtų garsiu bliovimu už visą orkestrą garsiau grot.. Ir kartotų,kokia aš bloga,kokia aš neišmanėlė. vėl pradės grasint,kad neteksiu savo vaikino .

Esu TIKRAI išsilavinusi, bent jau simpatiška, plona,studijuoju lietuvių filologiją, floristiką ,ir daug papildomai mokausi, esu geraširdė , aukoju gyvūnų prieglaudom, esu tikrai geras žmogus ,joms nėra dėl ko prieštarauti kad jis būtent su manim. prie jų aš visada gera, bet pačios turbūt supranta,kad tik jų aš šiam pasauly už viską nekenčiu . ką man daryt?