Sveikos vintedietes,

Niekada nemaniau jog apsireiksiu pati cia bet manau pagaliau atejo laikas. Visada budavau tik stebetoja siame forume jau daugiau nei 2 metus ir supratau kiek sauniu patarimu galima cia sulaukti.

Savo istrorija pradesiu nuo pradziu. Pagrindine beda esu labai labai vienisa. Po svenciu supratau jog neturiu nei vienos drauges kuria galeciau pasveikinti su sventem.

Tada susimasciau nejau kazkas su manimi ne taip?..

Pagrindine priezastis kad esu ne lietuvoje cia atvykau su draugais taciau jie grizo atgal i Lietuva. Taip ir likau visiskai viena. Draugu vaikinu visada buvo lengva susirasti , taciau veliau sutikau savo vaikina ir rysiai su draugais vaikinais nutruko. Dabar pagalvoju kaip noreciau draugiskai pasisedeti prie kavos puodelio moteriskoje draugijoje…

Gyvenime nelaikau saves uzdara asmenybe bendrauju su zmonemis tiek darbe tiek universitete. Esme tame kad mano poziuris kiek skiriasi . Merginos aplink mane neisilakste ir nesubrende sakyciau. As esu kitokia. Niekada nepalaikiau vienos nakties nuotykiu,isgertuviu iki komos ar nebuvau socialiniu tinklu fanatike o visos sutiktos merginos butent tokios…su jomis tiesiog nesijauciu savimi.

Kiekviena diena tyliai viliuosi kad su laiku viskas pasikeis nes pereisiu i kategorija kur merginos bus labiau subrende ir propoguojancios kiek kitokias vertybes.

Atsiprasau uz ilga teksta ir klaidas(rasau telefonu)ir lauksiu pasisakymu ir patarimu!