Vienpusis susižavėjimas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Iškart atsiprašau, kad būsiu anonimė.
Taigi, norėčiau pasipasakoti apie savo vienpusius susižavėjimus. Bet ne bet kokius, o tikrai rimtus. Kai jis tęsiasi jau metus…. O todėl, kad parodyti ką jam jaučiu aš nedrįstu. Gėdijuosi savo jausmų, bijau likti nesuprasta..
Taigi, susižavėjimai yra tikra kančia man. O įsimylėjau tai šį kart klasioką, aš jau jam seniau jutau kažkokią simpatiją, tačiau ji buvo trumpalaikė, o dabar susižavėjimas labai išaugo, kad net pavydo nebe atsiginu, nuolat apie jį galvoju, o kas svarbiausia SVAJOJU.. O tos svajonės kolkas ir lieka svajonėmis.
Iš pat pradžių tikrai buvo viskas tobula. Jis man rodė dėmesį, šypsojosi ir aš atsakydavau tuo pačiu. Pastebėdavau kiekvieną jo žvilgsnį į mane, taip pat ir neišvengdavome ilgo akių kontakto, kuris mane tiesiogiai tirbdė. Bet viskas staigiai sugriuvo. Ir nesuprantu kas atsitiko. Nebegaunu iš jo dėmesio, akių kontakto nebeliko, žodžiu, viskas dingo..
Bet kas svarbiausia, kad man jis patinka toks koks yra, kad ir kiek jame minusų įžvelgiu.. Pirmiausia, pasikėlęs, labai didelis savanaudis, nemandagus… O man pastoviai tokie ir te patinka. Prisipažinti, parodyti savo jausmus bijau. Klasiokas… O jei visa klasė sužinos? Mokykla? ak.
Padėkit merginos, kaip man elgtis. Buvau jau pasiruošusi jam prisipažinti, bet nesugalvojau kaip.. Ir dar plius trukdo prisipažinti jo pasikėlimas. Nes jei atsakys neigiamai? Bet pabandęs nesužinosi… Nežinau kaip prisipažinti, neįsivaizduoju ir bijau.
Ir kaip manot ką jo toks elgesys galėjo reikšti? ir kč daryti man? Tokiai mielai ir droviai merginai?
AČIŪ!!!
Kit0kia.
buvo ir man taip mokykloje, kuriai nebuvo Beje, simpatija ir liko tik simpatija, mat abu susiradome kitas puses, vėliau po mokyklos baigimo visai netyčia susidūrėme ir jis man prisipažino, kad labai labai buvo mane įsimylėjęs, tik buvo baisu, nes aš buvau vyresnėje klasėje. Abu pasvaigome kaip vienas kitam patikome ir viskas tuo baigėsi, mokyklinė meilė ir liko mokykline
O šiaip nesuprantu, kodėl tu taip bijai simpatijos išreiškimo – mes mokyklos laikais ir raštelius rašydavome, ir piešinius piešdavome ir netgi mokytojus į pagalbą
pasitelkdavome, vien dėlto turėjau nuostabiausią vasarą su baidarėmis ir tuo vaikinu. Viskas taip gražu ir tyra buvo, kad iki šiol faina prisiminti Aš netgi autoportretą dimplominiui nutapiau, kuris kabojo tame koridoriuje, kur buvo jo auklėtojos klasė
Žodžiu, jei vaikinas ne tik kietas, bet dar ir turi košės galvoje, jis įvertins tavo simpatijos reiškimo būdus, o atšąlimas kartais reiškia visai ne atšąlimą Stebėk ir kurk
Boružetėle ačiū už palaikymą, bet jis manau, kaip tik nori, kad mergina žengtų pirmą žingsnį…
Nes jis man yra sakęs, kad jis laukia kol pas jį ateis ta princesė, pats neieško. bet čia irgi suprasti kaip nori gali..
Ačiū ufonaute, manau bijau išreikšti savo jausmus, nes mokausi iš kitų klaidų. Mano draugė buvo prisipažinusi vaikinui, kad patinka. (na bet aišku jie nei karto nebendravo) Bet man jau tai, kaip matai, sukėlę didelę baimę.. Todėl jos klaidas, nenoriu kartoti su savimi.
O šiaip tai esu labai linksmas, gan pasitikintis savimi žmogus. tačiau viskas žlunga kai pasileiku ar kalbuosi su juo . Humoro jausmas dingsta, kalbėti išvis nebemoku bet tai susitvarkys manau
Kit0kia.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
