Visiskai nenormalu.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki temos pavadinimas gal kiek afisuojantis,bet apie situacija, man 21 metai, vasara sueis 22, ir per sitiek laiko neturejau rimtos draugystes kuri testusi metus ar ilgiau, nuolat nesiseka, visi santykiai neperzengia poros ribos,ir zinoma ne vien del vaikinu kaltes, daznai to nebenoriu as ,pabegu tiesiog atitolinu zmogu,nes pradeda nebepatikti,bet jau paciai keista tokiu metu ir viena,nes niekas is salies to nepasakytu, esu ganetinai isvaizdi,komunikabili,puiki pasnekove,turiu ka pasakyti,su manim idomu bendrauti,bet isties kartais manau jog vyrus gazdina protas,su naiviomis merginomis jiems lengviau ,paprasciau, taigi reziumeje as jau jauciuosi nebenormali, nes taip ilgai vienisa, bet seniau tai mane labiau skaudindavo,o dabar net paciai atrodo jog dzin, kas su manimi negerai..
Viskas su tavim gerai, gal net labai gerai tiesiog nebuvo gal dar to tinkamo vaikino nuo kurio net neturėtum minties bėgt ir jis žavėtuos tavo protu o ne jo bijotu t
Patikek,vyrai protingu moteru bijo )
Na bet vistiek keista aplink vis poros ir pns,aisku man kai pagalvoju,taip kartais smagu ir vienai jokiu apsikrovimu,bet kadangi esu zmogus,tai norisi artumo silumos, tokiomis akimirkomis tikrai nedziugina jog esu viena, man taip nera jog laukciau princo is dangaus, bet man bus 22 o as vis dar viena, jau net draugai nuolat erina tu kaip visada viena ir pns. Net nezinai ka galvoti, bakalauras eis i pabaiga,o asmeniniai santykiai stovi vietoje,tiksliau isvis neegzistuoja.
Atrodo nera problemos ta vaikina susirasti,bet su kuriuo bendrautum artimai,nebijotum savo tikro veido,kad nereiketu jausti diskomforto bendraujant kad negali apie ta ar ana pasikalbeti ,ir nuolat manyti jog nesupras, ir cia nera kalbama apie sansa zmogui duota,kad gal supras,bet tikslingai zinai,kad neidomu bus tam zmogui,veikiau kaip i durna paziures.
Nereikia savęs prievartauti būti su bet kuo. Pamatysi, meilė į tavo gyvenimą pasibels netikėtai, tiesiog svarbu neatsisakyti savo profesinių svajonių dėl bet kokio vyro. O kai sutiksi skirtąjį, jis tave supras ir tuomet galvosi, kaip galėjot išgyventi vienas be kito.
Bet kai man beveik 22 dveji, tai ir pagalvoji,kad jau 4 metus jokiu ypatingu meiliu,tai taip ir atrodo jog liksiu viena, vienai man gerai siuo metu,bet vienatves bijau,ir siaip bijau kad busiu atsilikusi nemokesiu poroje elgtis,kaip ne visi zmones.
o jezau man patinka kai jaunos paneles nebuvo kuri laika be vaikino tai jau masto apie amzina vienatve
Na tai kas cia tokio,mano pirma rimta draugyste prasidejo kaip man buvo 22 su puse ir nemiriau , tiesiog moterys siais laikais labai sureiksmina santykius tuo poziuriu, kad moteris be vyro atrodo nieko verta, nepilnaverte ir pan. Taciau toli grazu taip nera, svarbiausia save realizuoti kaip asmenybe, rast veiklos, o vyras atsiras ,kada bus laikas. Ir ta draugyste kada tau dvidesim keli plius yra visai kitokia nei kai tau 16, todel nieko nepraradot tikrai )
Nu jau. Tik kvaili vyrai protingų moterų bijo. Todėl protingai moteriai nėra ko su kvailiais prasidėti.
As nekalbu apie kuri laika, nesu is tu kur menesis be vaikino tragedija,bet cia jau kalbama apie metus, ne vienus ir ne du, nes mano aplinkoje vienisiu tokiu kaip as nera, visi nuolat susiporave,ar vel i naujus santykius leidziasi,ir atrodo viskas taip paprasta naturalu, veiklos as turiu pakankamai,aciu merginos jog nuraminot,jog ne man vienai taip buna;) nes pradejau jaustis tarsi kazkoks fenomenas;)
Ne mažiau skaudu, nei būti vienai, yra būti įsimylėjusiai ir nesulaukti atsako… Tada vienatvė tampa dar sunkiau pakeliama…;(
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
