Nebek paskuj ta kuris budamas be taves jauciasi laimingas nedaryk klaidos

Kaip as tave gerai suprantu. Pas mane panasi situacija. Bunu su vaikinu, su kuriuo tiesiog patogu – geras, mielas, demesingas. Bet mano galvoj visuomet yra KITAS. Tas su kuriuo man buvo ziaurai gera, kad ir debilas jis daugomoj atveju, kas ir negerbia manes, bet jis mane labai traukia. Vat kad ir dabar – palinkejau savajam draugui saldziu, o pries uzmiegant galvoju tik apie ta kita niekseli..Noriu, jog jis butu salia, kad ir visiskas lopas kartais buna, kad ir santykiai nutraukti, NUBETASJONORIU!!!!!

Duokit, man durnai, i galva.

geros mergaites visada nori pakeisti blogus berniukus.

O Jūs nepagalvojate, kad mylite ne jį, o žmogaus idėją? Mylite patį jausmą, kai apie jį galvojate, ir svajones, kurias pati kuriate – ir tai neturi jokio ryšio su realybe. Atrodo, tas vaikinas yra tapęs kūnu visoms Jūsų svajonėms “apvilkti”. O tiesa tokia – su visais ta pati rutina, tos pačios santykių fazės. Palinkėčiau grįžti iš svajonių pasaulio ir įvertinti tai, ką turite dabar – ateityje suprasite, kaip sunku sutikti mielą, rūpestingą, jautrų vyrą, jie – retenybė. Neleiskite tuščioms idėjoms griauti savo gyvenimo, geriau sukurkite daug romantiškų akimirkų su dabartiniu vaikinu, ir palaipsniui suprasite, kad mylite jį.

Ok. Sutinku. Protingiau butu ji pamirsti, bet kaip?

Ir jei ir turi ta gera, rupestinga zmogu salia, bet tau su juo nera taip jauku ir malonu, kaip kad su tuo, sakykim, lopu? Vat tiesiog. Tos “chemijos” specialiai neislausi. Mintys vien apie jiii. Ir tas baisiai uzknisa. Bet jo zvilgsnis, lupos, kvapas, rankos, balsas..Visa visuma yra tai, del ko jis tave galutinai nuginkluoja. Ir tai nera kazkokios iliuzijos. Tiesiog. Traukos zmogui dirbtinai ir specialiai neissauksi.

Nuginkluoja 😀 Aš tai čia matau tik tavo sukurtą iliuziją.

Merginos palieka gerus vaikinus nes galvoja kad jos tos vieninteles ir nepakartojamos, kad jau del ju tai jis tikrai pasikeis 😀

Aš buvau parašiusi patį ilgiausią postą savo gyvenime, bet ištryniau. Tie samprotavimai realios naudos neatneš. Patarimas vienas – auk. Pradžioj auk meile jam, laistoma kaip asmenybė, stenkis būti tokia, kad jam patiktum, bet ne pustykis kaip povas, o tobulėk visapusiškai kaip asmenybė, kartu augs ir savigarba, o kartu ir aplinkiniai labiau gerbs ir jau nesinorės tavimi naudotis kaip žaisliuku. Labai tikėtina, kad praėjus keliems metams(o gal ir tiek nereikės) suvoksi, kad gal to žmogaus apskritai niekada ir nemylėjai. Ar pastebėjot, kad didžiausias kančias ir audringiausius jausmus sukelia nelaiminga meilė(jei toks dalykas kaip meilė apskritai yra)? Ar tai nėra paprasčiausiai įžeistas EGO: “Mane atstūmė, nešliaužiojo keliais kaip visi kiti”. Juk kai atstumia, skauda, o skausmas būna kažkur paširdžiuose.

Ir… pamatysi, vieną dieną peraugsi jį ir suprasi, kad tau jau jo ir nebereikia. Nes jis, tikėtina, nebus tiek paaugęs, kiek tu. O, va, esantys šalia, paprastai užauga kartu. Nepaleisk to gero žmogaus, kuris tave vertina, bent kol kas tai tikrai.

p.s. kalbu TIK iš patirties. Buvau priversta taip elgtis pati. Pasveikau.

Jūs turbūt labai esate jaunos, jei lipdot santykius vien chemija su, kaip pačios sakot, lopais. Chemija neabejotinai praeis po 3-5 metelių, ką tada darysite? Kursite temas: “Mano vyras lopas”?

Tuomet izoliuokite save nuo to žmogaus. Žinokite, chemija praeina – taip jau surėdytos žmogaus smegenys.

Nu, pabandyk pagyventi 4 metus, pamatysi

Negalvok apie jį. Baidyk mintis šalin, užsiimk veikla. Žiūrėk į savo žmogų ir nelygink to, ką jautei kitam su tuo, ką jauti šitam.

Apskritai, niekaip nesuprantu, kai aš gydžiausi žaizdas, į jokio vaikino pusę net nežiūrėjau, nenorėjau, negalėjau. Praėjo trejetas metų ir supratau, kad yra žmogus, kuris man visai patinka. Ir tai tikrai nebebuvo tas, kuris dabar iškyla tik, kaip gražus prisiminimas, kuris padėjo užaugt, kaip sakė Dreamkra.

Pamenu ir man taip budavo….isimyledavau ne i ta ka reikedavo….. Tik nemesk to gerojo vaikino del blogojo….po kiek laiko gailesies. Neturesi nei vieno, nei kito.