Nepamirškit, kad čia visada yra aprašoma tik viena medalio pusė. Vyrai elgiasi bjauriai kai būna įskaudinti. Nežinau kaip jūs, bet aš labiau tikiu, kad moterys yra gyvatės nei kad vyrai yra kiaulės. Čia neliečiu išdavysčių temų, kurios beje daugeliu atveju man atrodo tiesiog fake.

Aš tikiu, jog dar kažkur (??!!) egzistuoja žmogiškas susikalbėjimas tarp vyro ir moters. Bet aš netikiu, kad esti gyvačių, kiaulių ir kitų herojų iš “miško pasakų”, nes nėra blogų ar piktų žmonių, kaip ir gerų dėja niekada nebuvo, nėra ir nebus; čia esame tik paprasti Mes ir Mūsų pikti/nedori/padugniški darbai ar ketinimai, purvinas ir negailestingas pavydas, nepamirškime – besaikis noris gauti gauti gauti, tik ne duoti. O už butaforinio altruizmo skydo, dažnai kyšo nepilnaverčio egocentriko uodega, kuri lyg su didelėmis palūkanomis skolina ne tik meilę, rūpestį ir šilumą, o ir savo orumą.

Aš nemanau, kad tai tik šių dienų (laikotarpio) problema. Iš kur jūs žinot kaip buvo anksčiau? Niekas nesiknaisiojo ir neaptarinėjo (nebent geros draugės kompanijoje). Manau ir anksčiau ir dabar yra moterų su psichologinėm problemom, turinčių aukšta savivertę ir žemą, pasitikinčių savimi ir nelabai, pavydžių, nepavydžių. labiau mylinčių, mažiau mylinčių, leidžiančių lipti ant galvos ir neleidžiančių. Tai sukauptos patirties (pradedant vaikyste) rezultatas. Ir dabar tikrai yra moterų, apie kurias galėtum pasakyti – moteriškumas, harmonija, grožis, pagarba, kaip ir anksčiau būdavo ir tokių, kurios šokinėjo apie vyrą, jos negerbė, ji žemindavosi. Tiesiog anksčiau viskas ir likdavo šeimoje, ir žmonės tiek daug nešnekėdavo.