Skirkis kol nevelu,zmines daro klaidas kad rizikuoja gyvent taip ir vaikui tokias salygas rodo,vaikas pabegt nores kai paaugs,arba kalbek kad vaikui bloga pavizdi rodo.

10 metų tėvas gėrė. Ir girtas vairavo ir namo naktim grįždavo, žodžiu, visko buvo. Dabar susitvarkė, kai išėjo iš to darbo, ir šiaip mažiau geria. Bet esmė ne čia, o kaip mes jautėmės tokiomis gyvenimo aplinkybėmis. Buvo košmaras. Ir rėkdavo ir ranką pakeldavo, ko tik nebuvo. Aš maža būdama pati jam laišką parašiau, kad jeigu jis negali su savim tvarkytis, tegu skiriasi su mama, nes mum ( vaikam) jau per sunku. Aišku, toks laiškas dar labiau pablogino situaciją, bet bent akis jam atvėrė, nors niekas nepasikeitė. Manau, kad derėtų skirtis. Netikiu, kad jūsų vyras pasikeis per dieną ar dvi, nes tai ilgas procesas, o jei jis nenori – neįmanomas. Iš jūsų pusės tai labais sunkus ir skaudus žingsnis (skirts), bet jis geriausias. Nenorėčiau, kad mano vaikai matytų girtaujantį tėvą ir išgyventų pastovią nežinomybę, gėdą, skausmą. Tai labai paveikia vaikų psichiką ir jūsų pačios. Kartais gyvenime tenka priimti labai skaudžius sprendimus.

Psichologinę nemokamą pagalbą suteikia poliklinikose. Nereikia būti anonimu ir bijoti, jos su tokiais atvejais kas dieną susiduria ir joms nerūpi jūsų vardas ar pavardė, nes viską, ką jūs papasakojat yra konfidenciali informacija.

Linkiu jums sėkmės ir stiprybės.

kai buvau mažytė ir ėjau į darželį, mama buvo išvažiavus į sesiją ir palikus mane su tėvu. jis taip prisilakė, kad mano močiutė nežinodama kur mano darželis turėjo jį tįstis su savim, kad sužinotų kur eiti, kad mane namo parsivestų. va jums ir šeimos galva. žinau, kad žiauriai sunku yra kalbėti šia tema ir žinau, kad kasdien gyvent tokioje aplinkoje yra be galo sunku, bet jums reikia galvoti ir planuoti savo ir vaiko ateitį, kurioje gali ir nebūti tėvo.

svarbiausia psichologinė pagalba Jums esate Jūs pati, puiku, kad suprantat, kad tai nėra normalus elgesys iš vyro pusės.

Pasikalbėk su psichiatrais – priklausomybės ligų specialsitais. Jie geriau patars, ką, kaip ir kodėl daryti. Jie taip pat turėtų žinoti apie savitarpio pagalbos grupes.

Mes su mama nuo tokio pabėgom ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kai žmogaus gyvenime alkoholis užima svarbesnę vietą nei šeima jokie pasikeitimai neįmanomi Mūsų atveju jis net ir nenorėjo keistis, nes manė, kad visi pasakymai, kad išeisim, buvo vos ne tušti žodžiai. O dabar va daugiau negu pusę metų gyvenam kartu su mama bute ir viskas super. Svarbiausia, kad jaučiamės saugiai ir ramiai. Iš pradžių tikėjomės, kad gal kažkas pasikeis, nes žadėjo be galo daug, bet kaskart susitikus savo tėvą suprantu, kad niekas nesikeis, geria toliau po tiek pat, elgiasi irgi visiškai taip pačiai. Visi pažadai lieka tik pažadais.

As nesuprantu kaip jums nedaeina jei jau vyras tapp elgiasi su jumis tai jam nusisikt ar jus jy gasdinsit ar ne, nejau jus laikote save skuduru y kuri kiekvienas gali valytit kojas??manau ne todel turekit pagarbos susiimkit ir skirkites arba spirkit ta drbila is namu….

As bijociau vaikus savo palikt du tokiu vyru…

Galiu nuosirdziai patarti – skirkis, ir kuo greiciau, nes jusu gyvenimas bus visada toks ir tikrai negeres. Alkoholikui vargu ar padesite, jei jis pats to visai nenori ir nepripazista, nei kiek nesistengia. Net ir gydymas padeda tik vienetams. Alkoholizmas – tai, galima sakyti, pasmerkta liga.

Tik jus pati galite Issilaisviniti is tu nerimo, amzino streso panciu.

bandyk labai rimtai ir griežtai su juo pakalbėt,- kad tau sunku su vaiku, kad atsibodo toks gyvenimas, sakyk jei nesitaisysi mes išsiskirsim,(sudėk viską kas pas tave viduj verda)…. Gali dar bandyt įjungt jo tėvus į pokalbį. jei matysi, po pokalbio , kad jis nesitaiso, tai net neverta būti su tokiu žmogum, prarasi pati sveikatą, ir vaikui ne koks pavyzdys