Taip, sutrė reiškias murzė, maždaug pati netvarkinga )

Aišku, aš tikrai ne pedantė, bet po sofomis ir foteliais besimėtančios kojnės mane pjauna)

Kažkada triūsikus (švarius, bet padėtus ne vietoj ir nejudinamus) į balkoną išmečiau, nors jam atrodė, kad metu per langą O kitą kartą miegamajame ant siuvinėto paveikslo viršaus pakabinau, sakau, kad voliojasi visur, tai bus ant parodos, sako gerai…tai taip ir prakabojo kelias dienas

Pasvarstymui paršysiu apie savo buvusį:

Pedantas. Atvažiuoja į svečius – su ranka perbraukia spintos viršų, ar nėra dulkių. Dėvi tik baltas kojine – jei išsiteps padai – pas jus nešvaru. Prieš važiuojant namo akivaizdžiai savo baltų kojinių padus parodo, kad papilkėjo (nors šlepečių atsisakė).

Jis atvažiavęs išplaudavo indus, jei jų būdavo..Eidamas pro darželį visada kokią piktžolę pamatydavo ir ją išraudavo. Kai lygindavau jo rūbus stovėdavo šalia ir žiūrėjo, ar gerai lyginu…

Ir žinot kiek aš taip iškenčiau?

2 metus. Bet mes čia draugavom, nebuvom vedę. Kaip aš užjaučiu jo žmoną….

O dabar turiu tokį lodorių kaip autorės. Žinok su tokiu lengviau, jau 10 metų gyvenu.

Bet bangas į savaitę kartą neapsikentus dėl tvarkos keliu. Nors labai daug pokyčių nesitikiu.

Turiu ir aš tokią problemą. Kai pradėjome kartu gyventi iš karto pasakiau, kad dirbu ir tikrai nesiruošiu kiekvieną dieną gaminti, tvarkyti namus, skalbti ir pan. Iš pradžių juokais sakydavau, o paskui rimtai, nes jis pratęs gyventi šiltnamio sąlygomis. Kai apsigyvenome kartu, sužinojau, kad žmogus gyvenime nėra bulvių skutęs, indų nėra plovę, tuo labiau grindis. Sakau, na, jau ne, aš tau ne mamytė ir tikrai nelakstysiu paskui. Ir bulves skusi, ir indus plausi, ir nebus jokių “vyriškų” ar “moteriškų” darbų. Tai dabar neturime problemų, abudu viską darome. Galvojau, kad bus problemų su kojinėm, bet kol kas viskas tvarkoj, neišmėtytos. Tik užknisa, jog kai persirenginėja, tai meta drabužius ant sofos bet kaip