Vyras eina i kaire, o as kaip kvaile atleidziu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Zodziu labai trumpai. Net nezinau kodel rasau, tikriausiai noriu tik issipasakoti, gal geriau ant sirdeles pasidarys. Nes jauciu kad pastaruosius 2 metus ne gyvenu, o egzistuoju. Ir viskas del tos prakeiktos meiles ir vyro
Situacija tokia, kad su vyru esame susituoke 4 metus, turime 2 vaikus. Santuokos pradzioje viskas buvo gerai, labai grazu. Geles, romantika, laisvalaikis kartu, graziai bendravome. Bet kai pradejau lauktis pirmo vaikelio, viskas atsalo. Po kokio 4 menesio nebenorejau myletis ir vyras pasidare saltas, is darbo grizdavo tik kokia9-10 valanda (paprastai parvaziuodavo pries 7). Visada sakydavo, kad daug darbo, reikia dirbti virsvalandzius, kad su draugais eina pasisedeti i bara. Is dalies tada ji supratau, kad negaus sekso ir nenoredavo grizti anksciau. Bet kuo toliau, tuo viskas liudniau daresi. Nujauciau, kad yra kita. Kazkuria diena kai grizo namo iskeliau sena ir viska jis issipasakojo. Papasakojo apie kita, sake kad mane labai myli, bet jam reikia sekso. Tada viska atleidau, nes labai karstai ji mylejau, o dar laukiausiu, zinojau kad vaikui reikes tevo. Gime vaikelis, vel viskas buvo grazu. Kokius metus. Kol pradejau lauktis mergaites.
Tada vel pradejo viskas kartotis. Tik dabar jis viska geriau slepdavo. Grizdavo laiku namo, graziai bendraudavo… BET atsirado “komandiruotes” i kitus miestus, daznai “skraidydavo i Vokietija”, ten budavo savaite. O as kvaile tikejau tuo. Bet kazkada mieste sutikau sekretore is jo darbo, issisnekejome ir paaiskejo, kad jokiu komandiruociu nera ir nebuvo. Pradejau ji tikrinti, paaiskejo, kad turejo tris moteris skirtinguose miestuose ir per ta “savaite komandiruotes” po darbo vaziuodavo pas vis kita moteri.
Tada jau norejau skirtis. Bet vel jis pradejo graziai ciulbeti, prase atleidimo, sake daugiau taip nedarys., sake pagalvok apie vaiku ateiti. O as ji myliu kaip niekad nesu kito mylejusi. Jis visada moka graziai kalbeti, vos ne uzhipnotizuoja. Ir atleidau…
Gime vaikelis. Gal koks pusmetis buvo ramu. Bet dabar jauciu, kad vel turi susirades kazkokia moteri. Nebenoriu atleisti, nebenoriu aiskintis kas ir kaip, noriu begti. Bet… neturiu kur. Per tuos 4 metus niekur nedirbau, jis islaikydavo nama ir visa seima. Apskritai su pinigais problemu niekada nebuvo. Niekada nera pykes, pakeles rankos ar panasiai. Bet visa laika jo gyvenime yra kitos moterys. Plius as ji dar taip pat karstai myliu. Nepaisant visu jo ejimu i kaire.
Net nezinau, ka daryti. Esu per daug silpna kad ji palikciau. Negi taip ir reikes nugyventi man visa likusi gyvenima bandant apsimetineti kad nieko nebuvo, kad viskas tarp musu gerai, kad aplinkiniams atrodome ideli pora
na reikejo jau pirma karta suzinojus kad nuejo pas kita-mesti ji.Kas per sekso manijakas,siaubas,nesugeba palaukt keliu menesiu.. Na bet lengva man kalbet kai nepabuvojus jusu situacijoj.Manau anksciau ar veliau baigsis jusu kantrybe,tad linkiu STIPRYBES.
na aš tai neskubėčiau mesti vyro, susėskite pasišnekėkite, paklauskit ko jam trūksta iš jūsų, kad eina pas kitas, pabandykit sutarti pasikeisti abu, ne tik jis, bet ir jūs. Na, o jei jau gražiuoju nieko neišeis, tai tikrai nesiūlyčiau kęsti visą gyvenimą tokio vyro.
kai kurios moterys juk iskencia, ir nugyvena taip visa gyvenima. Tik gyvenimas yra Jusu. Vaikams neretai yra didele trauma suzinoti, kad tevas ejo istisai i kaire (o juk kazkada vistiek suzinos), daugeliu atveju Jus pavyzdys vaikams… Tai Jusu gyvenimas ir turite spresti, kaip norite gyventi ji. Vyras nepasikeis, jei nepasikeisite Jus.
Patarimas butu, tiesiog imti ir paciai pasikeisti, gal kazka studijuoti, dalyvauti konferencijose, susirasti darba, labiau prisiziureti ir pan. Tegu jis suvokia, kad kazkas pasikeite ir, kad jis privalo keistis, i kuria puses jis pasikeis, tai jau priklausys nuo jo kulturos, nuo jo gyvenimo tikslo. jei matys tiksla kitose – tai bus jo pasirinkimas. Siulau nepatingeti ir stengtis is visu jegu, myleti save is visu jegu. Nekalbu apie mensei ar du, kalbu apie puse metu, metus… O jau po tokio laikotarpio galesite daryti vertinima, kas ir kaip pasikeite. Manau, kad verta, nes juk ne vienerius metus kurete seima, svajojote ir galop turite, ko norejote. Jeigu tai netenkna Jusu, vadinasi keiskites
na lengva sakyti mesk vyrą, jei tik draugautumėte beabejo taip ir sakyčiau, bet dabar yra šeima, yra vaikai, yra bendras turtas – reikia ieškoti išeities
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
