Prie esmės. Susipykau su vyru dėl jo tėvo. Gyvenu pas uošvius. Dažnai padarau valgyt visai šeimai. Kai nedirba daro uošvienė. Gyvenam draugiškai, nesipykstam, na esu toks žmogus, nekonfliktuoju. Kas nepatinka, nutyliu, nes gyvenu pas juos. Vyras daug dirba. Dirbu ir aš. Lekiu į darbą, grįžus turiu padaryti valgyt, apsitvarkyti ir dar ką nors padėti jam prie darbų. Būnam dviese, kai grįžęs valgo, sėdėdamas prie kompo. Darbų metu nebandyk jo trukdyti, kalbinti, nes pastoviai susinervinęs tai tas nesiseka, tai anas. Na žodžiu geriau nelysti į akis. Dažnai pasisėdim visa šeima kartu. Viskas būtų kaip ir gerai, bet dėmesio iš vyro pusės tikrai trūksta. Taip norėtųsi pasisėdėti kartu, pasišnekėti, meiliai pasibūti….BET paprastai būna taip. Grįžta, nulekia pas tėvus, pasipasakoja kaip sekėsi ir pan, tada atėjąs pas mane ” Ką valgysim? “, tada atsisėdęs prie kompo valgo, dažnai kviečiasi tėvą kartu pavalgyti.. Pasibendravus su juo, eina prie kompo ar prie teliko na ir tuo diena pasibaigia. Ryte vėl darau kavos, pusryčius, beveik visada pasikviečia ir tėvą…. Na jau mane užp…. kiek galima taip… Kodėl net ryte negalim dviese pasisėdėti ir papusryčiauti?

Konfliktas įvyko aną rytą, kai jau gėrėm kavą ir paskambina vyrui tėvas “padaryk kavos. ateinu aš”. Nu blyn kaip užpykdė. Aš vyrui ir pasakiau ” Ką negalim nei kavos dviese atsigerti?!” o tada ir prasidėjo… Ką tau gaila tos kavos?? Ką tau gaila pietus padaryti ar vakarienę? Sunku tau? Sūka tu ir taip toliau.. Esu apšalusi. Taip įskaudino tokie žodžiai. Toks vaizdas, kad esu visiems tarnaitė. Dar ne gana to turiu pakišt visada po nosim tą maistą. Niekada pats nepasiims, neįsidės, nors maistas ranka pasiekiamas… Norėčiau nuomonių, kaip jums atrodo vaizdas iš šalies? Gal aš čia tikrai tokia sūka…