Mums su vyru po 21 metus, auginam 2 metų sūnelį. Nuo pat vaiko gimimo vyras man nepadeda nei buityje, nei vaiko priežiūroj, nors prieš vestuves žadėjo, kad visus darbus dalysimės po lygiai. Valgyt jam ir vaikui gaminu tik aš, plaunu indus, grindis ir tvarkau namus, skalbiu irgi tik aš… Aš viena ir vaiką ir maitinu, rengiu, maudau, visko mokau ir panašiai… Vyras dirba maketuotoju vienoj firmoj, o laisvalaikiu tūsinasi-su draugais gan dažnai lekia į klubus, plotus, į gamtą, žvejoti, per atostogas, kai nedirba, kartais dingsta kelioms dienoms… Manęs niekad niekur neleidžia ir nesutinka likti namie žiūrėti vaiko. Tad be sūnaus aš niekur negaliu eiti, todėl reikia atsisakyti visko, kas vyksta ne namie ar kieme. Jei bandau gražiuoju prašyt vyro likt namie ar mane kur nors išleist, jis mane apšaukia ir sako, kad bobos vieta-prie puodų, kad turiu žinot savo vietą ir tylėt. O aš taip noriu nors sykį nueiti kur nors viena ar su draugėm, atitrūkt nuo tos buities, nes mane taip užkniso, ypatingai kad aš viskuo rūpinuos viena… Ką daryti? Gal imti net vyrui draudžiant pradėt lakstyt su draugėm, nebedaryt valgyt, dinginėt naktimis?? Kodėl jam galima, o man ne? Gal man ėmus keršyti jis susimylės ir ims normaliai gyventi šeimoj??