Sveikos. Kadangi dabar turiu marias laiko apmąstytmams, nes esu užsidarius kitam kambary su kompu ir kavos puodeliu, pagalvojau parašysiu čia. Gal bus daugiau tokių nelabai užsiėmusių?

Žodžiu, vakar grįžom paryčiais, tad atsikėlėm vėlai. Vyras sako davai, pasidarom šaltibarščių, bus labai gerai ant pachmieliuko. ) Apsidžiaugiau, sutikau. Jis pareiškė norą viską padaryti pats. Na, ok, daryk.

Nuėjo į parduotuvę, jam grįžus ištraukiau pirkinius ir supratom, kad pamiršo… agurkų nupirkti. Tad, kol jis galvojo, kad čia vėl reiks eit į parduotuvę (ji už 5 minučių kelio), aš pradėjau mūsų konfliktą. Esu neveikai didelė marinuotų burokėlių maniakė. Tad ką tik išlipus iš lovos taaaaaip norėjos šaukšto tos rūgščios masės tiesiog va taip. Paragaut. Visada ragauju. So? Ir žinot, ką? Jis pareiškė, kad ne. O tai per daug nuragausiu. (???) Nu bliamba, ar logiška? Nesupratau bajerio, paklausiau, kodėl, kas yra. Šis užpyko Sako: nieko aš nebedarysiu. Metė piniginę, ir atsisėdo prie kompo. Taigi, apsišik galvoju. Šaukšto burokėlių tau gaila. Pats medų, skirtą maistui, padažams, ant duonos kibirais tepa, o čia aiškina, kad burokėlių per daug suvalgysiu, kai sriuba skirta tik dviems žmonėms būtų. Šiaip jis žiauriai ėdrus, bet ne apie tai.

Na, tai aš pasidariau kavos, pasiėmiau sausainių ir atsisakiau jo išgailėtų “pietų”, kurių prieš pusvalandį jis apsiputojęs žadėjo nebegaminti. Tiesa, be agurkų, ir turbūt be krapų, nes ir tų jis nemėgsta. Svarbiau gi buvo prie kompo pasėdėt, nei į parduotuvę sugrįžt.

Panos, nu kaip reaguot? Čia viskas normalu? Dieną va taip pradėt? Ką? Aš visiškai suprantu, kad užsiožiavom, nu bet užknisa mane toks požiūris. Tikrai nėr nuotaikos eit ir kalbėt su juo dėl tokio absurdo. Nu juokinga, kaip aš tai suprantu, bet taip piiiiikta.

P.S. Na, temą tai aš tikrai apsiraminus ištrinsiu. Neapkarusiu tokiais šūdais forumo su visam. Išvis, kaip nusiramint ir pasakyt sau, kad tai vaikų darželio tema?