;// nes mes svajoklės romantikės durnės..

O kaip tą meilę išplėšt iš širdies?

Vyrai irgi sielojasi, tik ne visada parodo ir dažnai patys to nenori pripažint, todėl viską tiesiog ignoruoja, o ne kuria temas forumuose ir dar labiau kremtasi.

Ne visi žmonės yra dideli romantikai, kai kurie jausmus vertina labai racionaliai. Vyrai dažnai santykių nepaverčia pagrindine savo gyvenimo ašimi, turi daug papildomų pomėgių, ryšiai su draugais taip pat išlaikomi. Visai kitaip nutinka dažnai moteriai – santykiams atiduoda visą save, apleidžia pomėgius, didžiausiu rūpesčiu tampa vaikino gerovė. Tad natūralu, kad toks ryšys, siejamas su gyvenimo džiaugsmu, itin branginamas, saugomas, dėl jo labai nerimaujama.

Taip taip, pritariu. Šią savaitę perskaičiau jau tris knygas apie vyrų ir moterų santykius. Ir po tų knygų tai dar labiau išryškėja…;)

Patikėkit manim vyrai taip pat sunkiai, jei ne sunkiau išgyvena tikrus santykius. Tiesiog vyras yra vyras, ji neverkšlens, bereikš emocijų dažnai bus susidaręs įvaizdį, kad ja, p*, bet viduje bus labai sunku. Visad turėjau daugiau draugų vyrų, nei moterų su jais dažnai išsikalbame ir matau, kad nė velnio jie nėra stiprioji lytis.Juk ne visi kas šaukia garsiausiai myli stipriausiai, tiesa?

Merginoms tiesiog “įskiepyta”, kad jos turi būti trapios, jautrios, romantiškos, o vaikinai – drąsūs karžygiai. Žinoma, akivaizdu, kad tolstame nuo laikų, kai TIK taip ir turėjo būti, vis dažniau sutinkame merginų karjerisčių, feminisčių, vaikinų – grožio industrijos veikėjų, jautruolių, bet tai dažnai dar lieka smerktinu klausimu pašaliečių galvoje. Žmonėms sunku suprasti, kodėl kokia nors mergina nenori gimdyti, nenori turėti šeimos, kodėl vaikinas taip kreipia dėmesį į savo išvaizdą, darosi šukuosenas, pedikiūrus.. Visgi akivaizdu, kad didžiąją dalį vis dar sudaro pirmykštė įskiepyta norma. Merginos pačios nori būti grakščios ir pažeidžiamos, todėl leidžia sau pasiduoti emocijoms ir jas rodo ir tiesiog rėkte rėkia visam pasauliui, kad tik nesijaustų vienišos, nors tiek vaikinai, tiek merginos lygiai taip pat vienodai rūpinasi santykiais ir nori meilės. Ir nėra jokio ‘mes jiems nereikalingos’. Kas mes, daiktai? Ne. Mes vaikinams reikalingos lygiai tiek pat, kiek ir jie mums.:}

Sakydama “mes jiems nereikalingos” , turėjau omenyje konkrečius santykius kai vaikas palieka mergina, o ji visais būdais stengiasi jį susigrąžint.