Vyro teisė auginti vaiką/us po skyrybų.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki,
Dažnai minimos yra lygios vyrų ir moterų teisės į vaikų priežiūrą, auginimą, globą ir pan., tačiau, kaip yra realybėje? Kokia Jūsų nuomonė, apie vyro teisę globoti vaiką po skyrybų? Tai iš ties diskutuotinas ir įdomus aspektas, kadangi kaip nerašyta taisyklė, nepaisant teisinių aktų patvirtinančių tiek moters tiek vyro lygias teises globoti vaiką, vis dėl to vaikas dažniausiai atitenka motinai, o vyras tuo tarpu lieka nuošalyje. Kaip manote, ar vyras gali ir moka užauginti ir pasirūpinti vaiku, lygiai taip pat, kaip tai daro motina ar net geriau? Gal buvote susidūrę su panašia situacija? Ir kam Jūsų nuomone, turėtų atitekti vaiko globa po šeimoje įvykusių skyrybų? Kodėl? Ir pan., tiesiog padiskutuokime
As tai is tu, kur daznai pagalvoju, kas butu, jeigu butu. Niekada negali zinoti, kaip pasisuks likimas, ir nors mano vyras tikrai puikus- “nededu jo i kisene”. Ta prasme, skiriasi net ir 25 metus pragyvene drauge poros. Pirmiausia, susikuriau nedideli versliuka, kad visada jausciausi saugi ir zinociau, kad ir kas benutiktu, galesiu pasirupinti savimi ir vaiku. Antra- vaiku apsisprendziau tureti tiek, kiek sugebeciau islaikyti, likusi be vyro. Mano vyras daug keliauja, per savaite 3-4 kartus skrenda lektuvu ir yra buve tikrai nebejuokingu situaciju, ypac Rusijoje. Siaip kai esu namie as ir sukomanduoju ka po ko reikia daryti, tai negali skustis- padaro viska- ir su ine vaikui plauna ir skalbia ir indus suplauna. Bet buvau isvykusi i komandiruote 4 dienom, tai grizusi namus radau kaip po karo, vaikas buvo sulyses kokiais 2 kg ir dar su sloga. Po to supratau, kad vyro su vaiku palikti nevalia. Labai jis didziavosi savimi, taciau buvo akivaizdziai priblokstas tuo, kiek reikia laiko ir kaip reikia suktis per diena, kad patenkintum elementarius mazo vaiko poreikius- laiku pavalgyti, laiku ir tinkamai aprengti, laiku pamigdyti. O kur dar visa kita likusi buitis? Sake pats tas 4 dienas neturejo laiko kada pavalgyti, o vakare jau ir nebenoredavo :d
Eladita – o Jusu brolis, nebande prisiteisti sau vaiko auginti? ar nenorejo tiesiog? ka manai apie pati fakta, kad dazniausiai vaikai yra priteisiami motinai, o kad vyrui butu priteista, tai labai labai retas atvejis. Juk turetu buti lygios teises, bet deja dazniausiai yra net nediskutuotinas klausimas,kam atiteks vaiko globa, nes tariamai vyras nemoka pasirupinti vaiku.
Kaip jus manote, kodel taip vyksta pas mus?
aiste_k – kaip supratau, Jusu vyras viska atlieka kaip ir gerai,bet kai Jus bunate salia ir pasakote ka ir kada reikia padaryti, gerai supratau ? tai kaip suprantu, Jus laikotes daugiau nuomones tos, kad moteris vaiku gali pasirupinti geriau nei vyras, ar klystu?
Kai mano tėvai išsiskyrė mama mus su broliu augino. Jis neprisidėjo prie mūsų auklėjimo, kultūrinimo ir pan. Tuo tarpu draugės tėvas gyvenantis Anglijoje daug laiko praleisdavo su ja ir sese nes dažnai grįždavo į Lietuvą, aplankydavo jas, rūpindavosi beveik taip pat kaip mama. Ir dar viena mergina, kuri po tėvų skyrybų pati apsisprendė gyventi su tėčiu. Ir tikrai nepasakysi, kad gyvena kažkaip blogiau trys pavyzdžiai…
teoriskai turi teise, netgi praktiskai turi teise, bet kaip ir rase aiste_k, kol ant akiu tai daro, tai viskas bus gerai, bet jei tektu man izvaziuoti manau rasciau ta pati kaip ir ji
nei vienas vyras (bent jau man zinomas) nesikelia nakti n kartu prie sergancio vaiko (nors ryte i darba), nemiega visa nakti jei vaikas negaluoja, kruopsciai nepriziuri ka ir kaip vaikas valgo, kuo apsirenges jis eina i lauka…nes vyras ir lieka vyru…jam svarbu visuma o smulkios detales jam atrodo tuscios ir nereikalaujancios tiek demesio…
patirti turiu, nes mano vyras priziurejo vaika namie nuo 3 iki 5 metu, o as dirbau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
