Panos, kaip pakelti savo savivertę? Kaip pakeisti mąstyma? Kaip paleisti iš vaikystės, mokyklos likusias nuoskaudas, patyčias, kurių dabar nėra dėl išvaizdos? Negaliu bendrauti su žmonėmis jausdamasi negraži, bijodama garsiai savo nuomone pasakyti ir raudonuoti kaip burokas. Nenoriu Būti tyli, neryški merginai. Išore tvarkausi ir daugmaž esu susitvarkius ir komplimentų sulaukiu ir dėmesio( tik nežinau ar daug) ir esu mylima(tik tas žmogus tų mano problemų nesupranta ir jam keista, bet jis nežino mano vaikystės, mokyklos laikų) amžius jau tas, kad noriu būti asmenybe, žinau ko noriu ir siekiu, bet PRIE TAM TIKRŲ ŽMONIŲ BIJAU bendrauti, būti savimi, išsigąstu, pasimetu, tampu kukli, nešneki mergina. O mintyse galvoju, kad jiem pasirodžiau baisi, neįdomi. Jei kreipčiaus pas psichologą ar padėtų, draugės jau seniai sako, ko taip save nuvertinu. Padėkit…