Aš 159cm ir niekada tai netrukdė. Pakompleksavau taip nerimtai iki kokių 16 metų, o paskui ne tik susitaikiau, bet ir pamėgau savo ūgį. Visur telpu, nereikia pasilenkti, draugai nuolat kilnoja, draugės mini mergaite vadina. O ir draugas mano maždaug 190cm ūgio ir nematau aš čia nieko blogo

Bet tai pasižiūrėk, dažnai tie aukšti į žemas ir dairos dažniau pamatysi porą, kur vaikino ir merginos ūgių skirtumas daugiau nei 20-30cm, nei kad būtų panašaus ūgio, tad mažiau tu čia žiūrėk į tokius dalykus

smulkumas dar ir kaip turi privalumų, o į pašaipas ir kreivus žvilgsnius mažiau kreipk dėmesio, kuo mažiau kreipi, tuo mažiau kitiems įdomu mėtyt kažkokias replikas ar žvilgsnius

nesu pati žemiausia(165cm) bet ne kartą skaudžiai man yra “užprikolinę” kad darbinio ūgio, čiulpt bus patogu tą kart labai užsigavau , bet šiaip žmonės(atkreipkit dėmesį į šio žodžio esmę) nelabai kreipia į tai dėmesį,nebent yra jau kokios nors anomalijos