Su vaikinu suplanavom 3 dienu romantiska kelione i Prancuzija ir nusipirkom lektuvo bilietus. Savo tevams, kurie uzdarbiauja uzsienyje, jis nieko nesake, taciau siandien, kalbedamasis su mama telefonu, uzsimine, kad nori vykti. Mama iskart “uzsivede” ir pakeltu balsu pareiske, jog sunus niekur nevaziuos, nes uz moksla reik moket, tad nera ko leisti pinigu visokioms nesamonems. Taigi vaikinas nutare paklusti mamai ir atsisakyti keliones. Motyvas-tai, kad ji jam atidave savo kompiuteri, taigi jis ispareigojes jos klausyt, nors jam 22 metai. As ji pradejau ikalbineti pasakyti, jog bilietai nupirkti, bet jis nesutiko. Tuomet pasiuliau vykti kelionen slapta, mamai nieko nesakant-irgi nesutiko, nors mama uzsienyje ir nieko nesuzinos. Galiausiai baisiai supykus reziau, kad jis yra mamyciukas, o jo mamai paranoja, nes bilietu kaina tikrai nedidele, ir kad skirsiu viena. Vaikinas pareiske, kad jei man kazkas nepatinka, galim skirtis, ir pareikalavo, kad grizus i Lietuva tuoj pat iseiciau is musu nuomojamo buto. Su manim nebesisneka ir neguodzia, nors verkiu pora valandu. Kodel jis taip padare, kodel motinos nuomone jam svarbesne? Jis juk suauges vyras, gali neklausyti tevu, nes dirba ir uzsidirba. Kodel negali padovanoto kompiuterio grazinti mamai atgal ir nusipirkti pats? As asmeniskai savo mamai tikrai nepaklusciau, jei ji man, suaugusiai, draustu kazkur vykti.