Ar pavydit normaliems žmonėms?

tai koki mes pavyda minime?
tas jausmas kur mus nepalieka ramybeje, kyla pyktis ir nepasitenkinimas ar trumpalaikis pasidziaugimas ir pagalvojimas „as irgi noreciau”, kur po 5min net neprisimeni to jausmo

Anonimas

Aš pavydžiu toms poroms/šeimoms, kurios ilgai netempė vaikų klausimu, žinojo, kad jų nori, ir planavo vaikus, o dabar turi juos. O mūsų atveju, esam kartu jau 12 metų, ir vaiko/vaikų neturim, nes aš nenorėjau, vyras nespaudė manęs niekada, o aš buvau bailė ir niekaip nepasiryžau motinystei… O dabar, kai jau atrodo, esu jau kaip ir pasiruošusi, žinau, kad nebegalima jau planuoti, nes amžius jau ženkliai per didelis… Tad taip ir liksim mudu abudu tik dviese… Tai nežinau, kas darosi man pastaruoju metu, bet esu pasidariusi labai jautri, dažnai verkiu… O verkiu dėl to, kodėl prieš ~10 metų aš taip bijojau pastoti ir gimdyti…

Na noretumet, jei tikrai noretumet, viska darytumet, kad turetumet vaiku…Bet man rodos cia jums tarsi pretekstas, netureti ju, seniau nenoras, baime, dabar amziu kaltinat. Speju net vaisingumo nesitikrinot. Nes pas mane 45m zmones kudikius supuoja,nes norejo. (patys susilauke, kiti su pagalba, yra tokiu,kurie globot paeme vaikus)

Pritariu, man irgi pagalbininkas kaip faina nėra pavydas. Pavydas būtų pagal tą pvz jei galvoji kad vietoj sesers norėtum su jos vyru pakeliauti, tai pavydas tada

Anonimas

Aš pavydžiu toms poroms/šeimoms, kurios ilgai netempė vaikų klausimu, žinojo, kad jų nori, ir planavo vaikus, o dabar turi juos. O mūsų atveju, esam kartu jau 12 metų, ir vaiko/vaikų neturim, nes aš nenorėjau, vyras nespaudė manęs niekada, o aš buvau bailė ir niekaip nepasiryžau motinystei… O dabar, kai jau atrodo, esu jau kaip ir pasiruošusi, žinau, kad nebegalima jau planuoti, nes amžius jau ženkliai per didelis… Tad taip ir liksim mudu abudu tik dviese… Tai nežinau, kas darosi man pastaruoju metu, bet esu pasidariusi labai jautri, dažnai verkiu… O verkiu dėl to, kodėl prieš ~10 metų aš taip bijojau pastoti ir gimdyti…

Tai bandykite jei nebebijote, nepavyks, tai bent žinosite kad viską padarėte. Man pvz laimė būt tik su vyru

Anonimas

Anonimas

Tie kur niekam nepavydi, tai arba gyvena taip blogai, kad nebežino ką daryt arba meluoja. Nu sory, sunku patikėt, kad tikrai niekada gyvenime niekam nepavydėjot. Dar variantas – tokie žmonės ir, pvz., aš, labai skirtingai suprantam, kas yra pavydas.

Taip, tikriausiai skirtingai suprantam. Pagalvojimo – kad o, kaip jam fainai, kažkur nukeliavo, turi draugų, ar dar kažkas, ko aš neturiu, nelaikau pavydu. Man tas jausmas nebujoja. Pagalvoju ir tiek, bet nekelia jokios emocijos. Todėl kad aš žinau, jog viskas priklauso tik nuo manęs. Gal kažkada galėjau santykių gerų pavydėti, bet visų pirma, nežinau, kaip yra iš tikrųjų, visų antra žinau, kad pati galiu pakeisti, jog turėčiau sau priimtiną variantą. Taip pat neturiu draugų, bet žinau, kad kažką dėl to padariusi gal jų atsirastų. Kai turi visko pakankamai ir esi patenkintas savo gyvenimu, nėra ir to pavydo, nesvarbu, kad gal šią akimirką nekeliauji į Tailandą. Pavydi žmonės, kuriem visada kažko trūksta. Kai esi pilnas, kai moki vertinti, ką turi, kam tas pavydas.

O tai ką jūs tada pavydu laikot?

Anonimas

Tai jūs gal labai jauna ir jums viskas prieš akis 🙂 O man jau viskas… Likome dviese su vyru.

Anonimas

Anonimas

Aš pavydžiu toms poroms/šeimoms, kurios ilgai netempė vaikų klausimu, žinojo, kad jų nori, ir planavo vaikus, o dabar turi juos. O mūsų atveju, esam kartu jau 12 metų, ir vaiko/vaikų neturim, nes aš nenorėjau, vyras nespaudė manęs niekada, o aš buvau bailė ir niekaip nepasiryžau motinystei… O dabar, kai jau atrodo, esu jau kaip ir pasiruošusi, žinau, kad nebegalima jau planuoti, nes amžius jau ženkliai per didelis… Tad taip ir liksim mudu abudu tik dviese… Tai nežinau, kas darosi man pastaruoju metu, bet esu pasidariusi labai jautri, dažnai verkiu… O verkiu dėl to, kodėl prieš ~10 metų aš taip bijojau pastoti ir gimdyti…

Tai bandykite jei nebebijote, nepavyks, tai bent žinosite kad viską padarėte. Man pvz laimė būt tik su vyru

Man beveik 40, nuomonės tikrai nepakeis. Nereikia man vaikų laimei

Anonimas

Tai jūs gal labai jauna ir jums viskas prieš akis 🙂 O man jau viskas… Likome dviese su vyru.

Anonimas

Anonimas

Aš pavydžiu toms poroms/šeimoms, kurios ilgai netempė vaikų klausimu, žinojo, kad jų nori, ir planavo vaikus, o dabar turi juos. O mūsų atveju, esam kartu jau 12 metų, ir vaiko/vaikų neturim, nes aš nenorėjau, vyras nespaudė manęs niekada, o aš buvau bailė ir niekaip nepasiryžau motinystei… O dabar, kai jau atrodo, esu jau kaip ir pasiruošusi, žinau, kad nebegalima jau planuoti, nes amžius jau ženkliai per didelis… Tad taip ir liksim mudu abudu tik dviese… Tai nežinau, kas darosi man pastaruoju metu, bet esu pasidariusi labai jautri, dažnai verkiu… O verkiu dėl to, kodėl prieš ~10 metų aš taip bijojau pastoti ir gimdyti…

Tai bandykite jei nebebijote, nepavyks, tai bent žinosite kad viską padarėte. Man pvz laimė būt tik su vyru

Tai kiek jums metu, jei jau amzius trukdo? 60? 55? Nes mano draugo tevai susilauke kazkur 53m budami.

Tai labai išskirtinis atvejis, jei 53 m moteriai dar yra mėnesinės. Pvz mano mamai menopauzė prasidėjo tuoj po 40, gal 43

Anonimas

Tai labai išskirtinis atvejis, jei 53 m moteriai dar yra mėnesinės. Pvz mano mamai menopauzė prasidėjo tuoj po 40, gal 43

O tai jums jau menopauze, visi daktarai pasake „vaiku neturesit, esat nevaisinga”? Vaiku namai irgi uzdraude prie vaiku artintis?

Anonimas

53 metų susilaukt vaikų… Čia ligoniais reikia būt. Pabaigus vaikui mokyklą, mama bus jau močiutė pensininkė.

Bet kiek vyrų dar vyresni prisigamina vaikų. Bet sutinku, kad 53m., tai jau vėlu ir savanaudiška. Vaikai dar mokyklos turbūt nebus spėję pabaigt, o jau tėvus reikės ar slaugyt ar laidot ir be ramsčio anksti likt.

Nepavydžiu ir nenorėčiau taip gyvent. Mano akim, tai krūva pareigų ir tiek.. žmonės visai būna pamiršę, kas jie patys yra, nerealizuoja savo idėjų ir negyvena savo gyvenimo. Tiesiog eina automatu, „nes reikia, nes o kas, jei ne aš”.

Anonimas

53 metų susilaukt vaikų… Čia ligoniais reikia būt. Pabaigus vaikui mokyklą, mama bus jau močiutė pensininkė.

Tai nereikia nei mokyklos baigt, tik įsivaizduoti, kad vaikui 7 metai, o tėvams 60 🙁 bet, jeigu čia realus atvejis, o ne pezalai, tai belieka tam vaikui palinkėti stiprybės ir ankstyvos brandos, kad nesigėdytų savo senučiukų tėvų.

Anonimas

Anonimas

Tai labai išskirtinis atvejis, jei 53 m moteriai dar yra mėnesinės. Pvz mano mamai menopauzė prasidėjo tuoj po 40, gal 43

O tai jums jau menopauze, visi daktarai pasake „vaiku neturesit, esat nevaisinga”? Vaiku namai irgi uzdraude prie vaiku artintis?

Aš nenoriu vaikų, tik parašiau kad reta moteris gali susilaukti vaikų 50-ties. jūs mane turbūt maišote su ta narė kuri rašė kad gailisi nesusilaukusi