Dvejonės ar tęsti sanktykius

Anonimas

Cia kazkokia nesamone, kuo toliau tuo baisiau skaityti.

autore jus aiskinat, kad neturit draugu, tai su juo esat,o kol jis neiseis, tol nesiskirsit , kaip sitaip galima gyventi?
Jusu aiskinimas apie tai,kad bendraujant su kitais vyrais nera kibirksties…nu cia tai normalu. Toks vaizdas,kad jus isivaizduojat,jog visi su visais nori permiegot ir tureti santykiu. Ne,bendrauj su zmonem ir neutraliai jautiesi. Antra puse susirasti nera lengva, nes reikia zinoti ko nori ir kas patinka, bei nesedeti namie/darbe uzsidarius. Zmones po 2-3m vienisavimo ir megavimosi gyvenimu sutinka kazka su kuo pajunta jausmus.
O jums tarsi tinka betkas, svarbu nesijaus vienai. Jei jis niekur neitu, tai speju ir pati niekur neitumet ir abu nuobodziai sedetumet toj pacioj patalpoj.

Jus nieko nekiesit, jums viskas gerai…

Ne viską teisingai supratot. Dėl kibirkšties – tai turėjau omeny, kad su manuoju jos nėra. O su kai kuriais kitais vyrais bendraujant, jaučiu, kad ji atsiranda. Tikrai nėra, kad man tikrų bet kas. Prieš dabartinį kelis metus buvau viena. O jis yra tikrai geras variantas, bent jau teoriškai 🙂 Bėda gal tame, kad nesu su kitu turėjusi rimtos draugystės, neįsivaizduoju, kokie dar gali būti santykiai kasdienybėje. Nes pati psichologė sakė, kad retai kada pasitaiko, jog viskas būtų idealiai.

O šiaip mudu namuose būdami dažniausiai kiekvienas sau atskirai kažkuo ir užsiimam. Dėl to viena būdama jo ir nepasigendu. Iš tikrųjų ir nežinau, ar norėčiau, kad būtų kitaip. Nebent kartais filmą kokį pažiūrim ir tiek. O kaip pas jus būna?

Poroje bunant esat pora, jei sveiki geri santykiai, nebuna viskas idealu, bet bunat kartu, nes norit ir jums gerai kartu. Norit but kartu, o ne ” nieko kito neturiu, tai sitas tiks” – tokiu minciu net nekyla.
Rasot, kad jei sutiktumet toki pat zmogu,nezinot ar noretumet santykiu, nes nes zinot, kad nieko gero toks…Kokie jo pliusai? Nezemina jusu? Nemusa? Neprisigeria kasdiena ar savaitgaliais? – Tai nera pliusai,tai normalus zmogiskumas.

Jo nebuvo,jums buvo gerai. Realiai jums nei seksas su juo nepatinka, jus juo naudojates, nes jus nemokat but viena

Anonimas

Anonimas

Cia kazkokia nesamone, kuo toliau tuo baisiau skaityti.

autore jus aiskinat, kad neturit draugu, tai su juo esat,o kol jis neiseis, tol nesiskirsit , kaip sitaip galima gyventi?
Jusu aiskinimas apie tai,kad bendraujant su kitais vyrais nera kibirksties…nu cia tai normalu. Toks vaizdas,kad jus isivaizduojat,jog visi su visais nori permiegot ir tureti santykiu. Ne,bendrauj su zmonem ir neutraliai jautiesi. Antra puse susirasti nera lengva, nes reikia zinoti ko nori ir kas patinka, bei nesedeti namie/darbe uzsidarius. Zmones po 2-3m vienisavimo ir megavimosi gyvenimu sutinka kazka su kuo pajunta jausmus.
O jums tarsi tinka betkas, svarbu nesijaus vienai. Jei jis niekur neitu, tai speju ir pati niekur neitumet ir abu nuobodziai sedetumet toj pacioj patalpoj.

Jus nieko nekiesit, jums viskas gerai…

Ne viską teisingai supratot. Dėl kibirkšties – tai turėjau omeny, kad su manuoju jos nėra. O su kai kuriais kitais vyrais bendraujant, jaučiu, kad ji atsiranda. Tikrai nėra, kad man tikrų bet kas. Prieš dabartinį kelis metus buvau viena. O jis yra tikrai geras variantas, bent jau teoriškai 🙂 Bėda gal tame, kad nesu su kitu turėjusi rimtos draugystės, neįsivaizduoju, kokie dar gali būti santykiai kasdienybėje. Nes pati psichologė sakė, kad retai kada pasitaiko, jog viskas būtų idealiai.

O šiaip mudu namuose būdami dažniausiai kiekvienas sau atskirai kažkuo ir užsiimam. Dėl to viena būdama jo ir nepasigendu. Iš tikrųjų ir nežinau, ar norėčiau, kad būtų kitaip. Nebent kartais filmą kokį pažiūrim ir tiek. O kaip pas jus būna?

Mes kartu 19m, mums gera buti kartu, leist laisvalaiki, pietaut kartu, juoktis kartu, varyt kazka veikti, mums gera kartu. Ir nera minciu,kad va esam kartu, nes nieko gero nesusirasim 🙂 net neisivaizduoju gyvenimo be jo.

Man labai padeda apsispresti, kai isivaizduoju vyra ir save turtingus ir realizuoju mintyse kaip viskas atrodytu ar kartu vaziuotume kur nors gal kaip tik dingtu baimes ir lengvai pasuktume viens nuo kito… Su vienais santykiais šis klausimas sau padejo atsisveikinti. Su kitais santykiais tie jausmai tik etapas. Man padeda šis budas. Pabandyk.

Žinote iki ko dvejonės atveda? Iki santykių griūties. Gyvenimas sustoja, bendri planai nebejuda į priekį, galvoje vyksta atsiskyrimas dėl amžinų dvejonių, ir bac- skyrybos.

Labai sudėtinga situacija… Jums trūksta emocinio ryšio. Sakot, pirmus 5 metus buvo viskas labai gerai, o dabar tetrūksta tos kibirkšties, kuri buvo pradžioje? Ar bandėt pakurstyti tą kibirkštį sąmoningai? Ar apskritai žinot, jaučiat, kokių konkrečiai dalykų jums dabar trūksta, kurie buvo santykių pradžioje?

Žinoma, tai gali būti labai subjektyvu, pavyzdžiui, prisimenat tik gerą jausmą, pakylėjimą, entuziazmą, bet negalit įvardinti, kas konkrečiai tai suteikė (koks jo elgesys, žodžiai, pokalbiai, veiklos, planai, svajonės). Tai manau, naudinga būtų pafantazuoti, kas jums galėtų suteikti tą kibirkštį, konkretūs veiksmai, situacijos, antros pusės elgesys (sakot, su kitais vyrais ji yra, tai galima pabandyti lyginamuoju būdu).

Meds jau daugiau kaip 10 metų kartu, kibirkštis yra ir visada sakau, kad kai jos neliks – skirsiuos. Nes o kam tada būt kartu? Tai galiu kambarioką susirast, kad nereiktų kilimo vienai siurbt 😀 Mes dėl to ir kartu, kad dviese fainiau. O ne dėl kažkokios kitos priežasties. Tai jūsų atveju (iš to ką parašėt) nematau priežasčių likti kartu.

Autorė rašo, kad seksas netenkina. Čia ir bus priežastis. O are bandė ką nors jame pakeisti kad jums būtų geriau?