Finansinis raštingumas mokykloje

Finansinis raštingumas vienas svarbesnių gyvenime, bet nežinau, kaip tai vyktų. Aiškintų apie paskolas ir mokesčius?

Šitas elementarų, kuo geresnė alga, tuo didesnė bus pensija

finansinis rastingumas ne vien paskolos, bet ir neleidimas ant sh pinigu…pvz vaikai ar jums reikia kavos is coffeino kasdiena? O gal pataupykit,o kava is namu atsineskit.

Turėtų būti privalomas ir suteikti tiek teorines, tiek praktines žinias.

Tiesa, tik programa turi būt pritaikyta pagal vaikų supratimą. Mes irgi turėjom tokias pamokas… Bet ten kalbėjo apie visokius investavimus ir procentus, kur aš kaip 10-okė nieko nesupratau (labiausiai tai kam to reikia). Info buvo pateikiama be konteksto, tiesiog kaip dar viena matematikos pamokėlė – paskaičiuokit tą ir aną. Jei Marytė turi 100 eurų ir skolina jį petrui su 10 % palūkanom, tai kiek Petras turės grąžint ir pan.
Dabar galvoju, kad būtų daug įdomiau jei pvz mokykla skirtų kažkokį biudžetą erdvių gražinimui ir vaikai galėtų patys suplanuot, paskirstyt kaip išleis tuos pinigus. Argumentuot, kad direktorius patvirtintų ir pan. Tai būtų praktiškas pavyzdys, kad jei nori ir naujo TV, ir šokiams muzikos įrangos, ir dar kažko, tai visko negali įpirkti ir reikia kažką rinktis. Na ir panašių praktinių užduočių prigalvot. Manau naudinga būtų ir plačiau apie būsto nuomą pakalbėt, studijų paskolas ir pan. – ko tikėtis po mokyklos, ko ieškot sutarty, kaip susiskaičiuot, ar tau užteks pinigų ir pan. Nes tokių praktinių įgūdžių nieks nepasako, o kai jau ateini į univerą ar darbą, tai visi tikisi, kad jau „turi žinot“.

Anonimas

Tiesa, tik programa turi būt pritaikyta pagal vaikų supratimą. Mes irgi turėjom tokias pamokas… Bet ten kalbėjo apie visokius investavimus ir procentus, kur aš kaip 10-okė nieko nesupratau (labiausiai tai kam to reikia). Info buvo pateikiama be konteksto, tiesiog kaip dar viena matematikos pamokėlė – paskaičiuokit tą ir aną. Jei Marytė turi 100 eurų ir skolina jį petrui su 10 % palūkanom, tai kiek Petras turės grąžint ir pan.
Dabar galvoju, kad būtų daug įdomiau jei pvz mokykla skirtų kažkokį biudžetą erdvių gražinimui ir vaikai galėtų patys suplanuot, paskirstyt kaip išleis tuos pinigus. Argumentuot, kad direktorius patvirtintų ir pan. Tai būtų praktiškas pavyzdys, kad jei nori ir naujo TV, ir šokiams muzikos įrangos, ir dar kažko, tai visko negali įpirkti ir reikia kažką rinktis. Na ir panašių praktinių užduočių prigalvot. Manau naudinga būtų ir plačiau apie būsto nuomą pakalbėt, studijų paskolas ir pan. – ko tikėtis po mokyklos, ko ieškot sutarty, kaip susiskaičiuot, ar tau užteks pinigų ir pan. Nes tokių praktinių įgūdžių nieks nepasako, o kai jau ateini į univerą ar darbą, tai visi tikisi, kad jau „turi žinot“.

tai daro visa ta mokyklos, ne vien paskolos ir investavimas. Beje cia erdviu grazinimas irgi prie investavimo, turi suma ir paskirstyk ja, mokosi vaikai ir verslo modeli savo sugalvoti…Visko dabar buna per pamokas, vyksta i uzsiemimus bankuose,kur kalbama su vaikais apie pinigus,o ne paskolas. Banke aiskinama apie mokescius, kuriuos jiems reiks moket baigus mokykla ir t.t.

Anonimas

Anonimas

Tiesa, tik programa turi būt pritaikyta pagal vaikų supratimą. Mes irgi turėjom tokias pamokas… Bet ten kalbėjo apie visokius investavimus ir procentus, kur aš kaip 10-okė nieko nesupratau (labiausiai tai kam to reikia). Info buvo pateikiama be konteksto, tiesiog kaip dar viena matematikos pamokėlė – paskaičiuokit tą ir aną. Jei Marytė turi 100 eurų ir skolina jį petrui su 10 % palūkanom, tai kiek Petras turės grąžint ir pan.
Dabar galvoju, kad būtų daug įdomiau jei pvz mokykla skirtų kažkokį biudžetą erdvių gražinimui ir vaikai galėtų patys suplanuot, paskirstyt kaip išleis tuos pinigus. Argumentuot, kad direktorius patvirtintų ir pan. Tai būtų praktiškas pavyzdys, kad jei nori ir naujo TV, ir šokiams muzikos įrangos, ir dar kažko, tai visko negali įpirkti ir reikia kažką rinktis. Na ir panašių praktinių užduočių prigalvot. Manau naudinga būtų ir plačiau apie būsto nuomą pakalbėt, studijų paskolas ir pan. – ko tikėtis po mokyklos, ko ieškot sutarty, kaip susiskaičiuot, ar tau užteks pinigų ir pan. Nes tokių praktinių įgūdžių nieks nepasako, o kai jau ateini į univerą ar darbą, tai visi tikisi, kad jau „turi žinot“.

tai daro visa ta mokyklos, ne vien paskolos ir investavimas. Beje cia erdviu grazinimas irgi prie investavimo, turi suma ir paskirstyk ja, mokosi vaikai ir verslo modeli savo sugalvoti…Visko dabar buna per pamokas, vyksta i uzsiemimus bankuose,kur kalbama su vaikais apie pinigus,o ne paskolas. Banke aiskinama apie mokescius, kuriuos jiems reiks moket baigus mokykla ir t.t.

Tai aš tikiu, kad visos mokyklos skirtingos ir moko skirtingų dalykų. Tiesiog pasidalijau, koks nenusisekęs reikalas buvo mano laiku mokykloj.
Nors va vyro sesė neseniai mokyklą baigė, tai irgi išėjo visai nesiorientuodama. Kiek turi – tiek išleidžia, kai neturi – taupo. Dar gerai, kad skolintis įpročio neturi, bet čia gal jau ir šeimos įtaka. Nes tėvai labai mokino, auklėjo, visi vaikai taupyt buvo mokinami didesniem nebūtiniem pirkiniam ir pan. Tai broliai kaip ir ok su pinigais, o ji visiškai lengvabūdiškai į tai žiūri. Ir nežinau, ar čia vien šeimą gali kaltint (kai visiem tai bandė skiepint). Ar ir mokyklos programas skirtingas, ar tiesiog patys žmonės labai skirtingi ir mokyk nemokęs – tiesiog nesimoko.

Tokius dalykus kaip skirstyti pinigus turėtų ir tėvai mokyti. Jei viską išleidžia, gal nėra besiorientuojanti, tiesiog visada žino, kad jie parems ir nesuka sau galvos

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Tiesa, tik programa turi būt pritaikyta pagal vaikų supratimą. Mes irgi turėjom tokias pamokas… Bet ten kalbėjo apie visokius investavimus ir procentus, kur aš kaip 10-okė nieko nesupratau (labiausiai tai kam to reikia). Info buvo pateikiama be konteksto, tiesiog kaip dar viena matematikos pamokėlė – paskaičiuokit tą ir aną. Jei Marytė turi 100 eurų ir skolina jį petrui su 10 % palūkanom, tai kiek Petras turės grąžint ir pan.
Dabar galvoju, kad būtų daug įdomiau jei pvz mokykla skirtų kažkokį biudžetą erdvių gražinimui ir vaikai galėtų patys suplanuot, paskirstyt kaip išleis tuos pinigus. Argumentuot, kad direktorius patvirtintų ir pan. Tai būtų praktiškas pavyzdys, kad jei nori ir naujo TV, ir šokiams muzikos įrangos, ir dar kažko, tai visko negali įpirkti ir reikia kažką rinktis. Na ir panašių praktinių užduočių prigalvot. Manau naudinga būtų ir plačiau apie būsto nuomą pakalbėt, studijų paskolas ir pan. – ko tikėtis po mokyklos, ko ieškot sutarty, kaip susiskaičiuot, ar tau užteks pinigų ir pan. Nes tokių praktinių įgūdžių nieks nepasako, o kai jau ateini į univerą ar darbą, tai visi tikisi, kad jau „turi žinot“.

tai daro visa ta mokyklos, ne vien paskolos ir investavimas. Beje cia erdviu grazinimas irgi prie investavimo, turi suma ir paskirstyk ja, mokosi vaikai ir verslo modeli savo sugalvoti…Visko dabar buna per pamokas, vyksta i uzsiemimus bankuose,kur kalbama su vaikais apie pinigus,o ne paskolas. Banke aiskinama apie mokescius, kuriuos jiems reiks moket baigus mokykla ir t.t.

Tai aš tikiu, kad visos mokyklos skirtingos ir moko skirtingų dalykų. Tiesiog pasidalijau, koks nenusisekęs reikalas buvo mano laiku mokykloj.
Nors va vyro sesė neseniai mokyklą baigė, tai irgi išėjo visai nesiorientuodama. Kiek turi – tiek išleidžia, kai neturi – taupo. Dar gerai, kad skolintis įpročio neturi, bet čia gal jau ir šeimos įtaka. Nes tėvai labai mokino, auklėjo, visi vaikai taupyt buvo mokinami didesniem nebūtiniem pirkiniam ir pan. Tai broliai kaip ir ok su pinigais, o ji visiškai lengvabūdiškai į tai žiūri. Ir nežinau, ar čia vien šeimą gali kaltint (kai visiem tai bandė skiepint). Ar ir mokyklos programas skirtingas, ar tiesiog patys žmonės labai skirtingi ir mokyk nemokęs – tiesiog nesimoko.

mokyklos negali skirtingai mokinti, cia ekonomikos pamoku programa, jie visi ta pati turi zinoti ir suprasti, gi net egza privalomai laike visi siemet, kas rinkosi ekonomika.

beto yra knyguciu ir zaidimu vaikus mazus supazindinti su pingais ir ju verte, mokyti finansinio rastingumo.

Pas sunu mokyloje buvo ekonomikos pamoka, pradziamokslis toks labiau, tai apeme ir investavimu rusis, planavimus islaidu ir pajamu, reikejo parengti super paprasta verslo plana. Tai jam visai patiko ta pamoka.

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Tiesa, tik programa turi būt pritaikyta pagal vaikų supratimą. Mes irgi turėjom tokias pamokas… Bet ten kalbėjo apie visokius investavimus ir procentus, kur aš kaip 10-okė nieko nesupratau (labiausiai tai kam to reikia). Info buvo pateikiama be konteksto, tiesiog kaip dar viena matematikos pamokėlė – paskaičiuokit tą ir aną. Jei Marytė turi 100 eurų ir skolina jį petrui su 10 % palūkanom, tai kiek Petras turės grąžint ir pan.
Dabar galvoju, kad būtų daug įdomiau jei pvz mokykla skirtų kažkokį biudžetą erdvių gražinimui ir vaikai galėtų patys suplanuot, paskirstyt kaip išleis tuos pinigus. Argumentuot, kad direktorius patvirtintų ir pan. Tai būtų praktiškas pavyzdys, kad jei nori ir naujo TV, ir šokiams muzikos įrangos, ir dar kažko, tai visko negali įpirkti ir reikia kažką rinktis. Na ir panašių praktinių užduočių prigalvot. Manau naudinga būtų ir plačiau apie būsto nuomą pakalbėt, studijų paskolas ir pan. – ko tikėtis po mokyklos, ko ieškot sutarty, kaip susiskaičiuot, ar tau užteks pinigų ir pan. Nes tokių praktinių įgūdžių nieks nepasako, o kai jau ateini į univerą ar darbą, tai visi tikisi, kad jau „turi žinot“.

tai daro visa ta mokyklos, ne vien paskolos ir investavimas. Beje cia erdviu grazinimas irgi prie investavimo, turi suma ir paskirstyk ja, mokosi vaikai ir verslo modeli savo sugalvoti…Visko dabar buna per pamokas, vyksta i uzsiemimus bankuose,kur kalbama su vaikais apie pinigus,o ne paskolas. Banke aiskinama apie mokescius, kuriuos jiems reiks moket baigus mokykla ir t.t.

Tai aš tikiu, kad visos mokyklos skirtingos ir moko skirtingų dalykų. Tiesiog pasidalijau, koks nenusisekęs reikalas buvo mano laiku mokykloj.
Nors va vyro sesė neseniai mokyklą baigė, tai irgi išėjo visai nesiorientuodama. Kiek turi – tiek išleidžia, kai neturi – taupo. Dar gerai, kad skolintis įpročio neturi, bet čia gal jau ir šeimos įtaka. Nes tėvai labai mokino, auklėjo, visi vaikai taupyt buvo mokinami didesniem nebūtiniem pirkiniam ir pan. Tai broliai kaip ir ok su pinigais, o ji visiškai lengvabūdiškai į tai žiūri. Ir nežinau, ar čia vien šeimą gali kaltint (kai visiem tai bandė skiepint). Ar ir mokyklos programas skirtingas, ar tiesiog patys žmonės labai skirtingi ir mokyk nemokęs – tiesiog nesimoko.

mokyklos negali skirtingai mokinti, cia ekonomikos pamoku programa, jie visi ta pati turi zinoti ir suprasti, gi net egza privalomai laike visi siemet, kas rinkosi ekonomika.

Rašot kaip mokyklos nelankius 😀 Tai kokia matematika gal ir mažai skiriasi. Visi kiti dalykai juk nuo mokytojo labai priklauso… Nesakau, kad tai gerai ar taip ir turi būti. Bet faktas, kad taip yra.

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Tiesa, tik programa turi būt pritaikyta pagal vaikų supratimą. Mes irgi turėjom tokias pamokas… Bet ten kalbėjo apie visokius investavimus ir procentus, kur aš kaip 10-okė nieko nesupratau (labiausiai tai kam to reikia). Info buvo pateikiama be konteksto, tiesiog kaip dar viena matematikos pamokėlė – paskaičiuokit tą ir aną. Jei Marytė turi 100 eurų ir skolina jį petrui su 10 % palūkanom, tai kiek Petras turės grąžint ir pan.
Dabar galvoju, kad būtų daug įdomiau jei pvz mokykla skirtų kažkokį biudžetą erdvių gražinimui ir vaikai galėtų patys suplanuot, paskirstyt kaip išleis tuos pinigus. Argumentuot, kad direktorius patvirtintų ir pan. Tai būtų praktiškas pavyzdys, kad jei nori ir naujo TV, ir šokiams muzikos įrangos, ir dar kažko, tai visko negali įpirkti ir reikia kažką rinktis. Na ir panašių praktinių užduočių prigalvot. Manau naudinga būtų ir plačiau apie būsto nuomą pakalbėt, studijų paskolas ir pan. – ko tikėtis po mokyklos, ko ieškot sutarty, kaip susiskaičiuot, ar tau užteks pinigų ir pan. Nes tokių praktinių įgūdžių nieks nepasako, o kai jau ateini į univerą ar darbą, tai visi tikisi, kad jau „turi žinot“.

tai daro visa ta mokyklos, ne vien paskolos ir investavimas. Beje cia erdviu grazinimas irgi prie investavimo, turi suma ir paskirstyk ja, mokosi vaikai ir verslo modeli savo sugalvoti…Visko dabar buna per pamokas, vyksta i uzsiemimus bankuose,kur kalbama su vaikais apie pinigus,o ne paskolas. Banke aiskinama apie mokescius, kuriuos jiems reiks moket baigus mokykla ir t.t.

Tai aš tikiu, kad visos mokyklos skirtingos ir moko skirtingų dalykų. Tiesiog pasidalijau, koks nenusisekęs reikalas buvo mano laiku mokykloj.
Nors va vyro sesė neseniai mokyklą baigė, tai irgi išėjo visai nesiorientuodama. Kiek turi – tiek išleidžia, kai neturi – taupo. Dar gerai, kad skolintis įpročio neturi, bet čia gal jau ir šeimos įtaka. Nes tėvai labai mokino, auklėjo, visi vaikai taupyt buvo mokinami didesniem nebūtiniem pirkiniam ir pan. Tai broliai kaip ir ok su pinigais, o ji visiškai lengvabūdiškai į tai žiūri. Ir nežinau, ar čia vien šeimą gali kaltint (kai visiem tai bandė skiepint). Ar ir mokyklos programas skirtingas, ar tiesiog patys žmonės labai skirtingi ir mokyk nemokęs – tiesiog nesimoko.

mokyklos negali skirtingai mokinti, cia ekonomikos pamoku programa, jie visi ta pati turi zinoti ir suprasti, gi net egza privalomai laike visi siemet, kas rinkosi ekonomika.

Rašot kaip mokyklos nelankius 😀 Tai kokia matematika gal ir mažai skiriasi. Visi kiti dalykai juk nuo mokytojo labai priklauso… Nesakau, kad tai gerai ar taip ir turi būti. Bet faktas, kad taip yra.

Jus gal lanket pries kazkiek metu, bet suvokiat, kad yra Ekonomikos tie patys vadoveliai, ta pati programa, nes egzus tai reik paruosti pagal ta pacia bendra programa 🙂 negali vienus mokyt vieno,o kitur kito, kai visi turi mokintis ta pati,ka liepia svietimo skyrius.

Bet praktikoje juk taip nėra, skiriasi mokytojo pasakojimai ir darbo metodai, nebūtinai taip jau perskaitai viską kas tam vadovėlyje yra