Iš mano vaikai

Mokykloje šaiposi, mėtosi jo penalu ar kuprine, apstoję ratuku kabantinėja, rėkia ant jo, mina ant pėdų, užmynę pašaipiai neva atsiprašo, praeinant patempia už bliuzono bei pan. Galbūt nėra pats blogiausias patyčių atvejis, tačiau mano vaikas atsisako eiti į mokyklą, mokytis, nenori eiti, liūdnas ir pan. Tačiau man įdomiausia, kas tai per fruktai ir fruktės tie patyčininkai ir priskretėliai. Kai ką nedoro padaro tuomet ima sakyti:"eik skųskis mokytojai, eik mamytei skųstis". Mano vaikas atsako, jog ir pasiskųs, tai jie tada atsako, iš kur toks ištežimas, slabnas koks, tik skųstis jam neva ir kaltinti neva, kokie jam kiti blogi čia. Ir dar nutaiso tokią pašaipų veršklenantį balselį neva. Kai mano vaikas pasako, kad tikrai pasakys apie juos. Tai jie vėl užsiveda, neva mes tau darom gera, tau čia bus pamoka nebūt ištižėliu, tu neva sustiprėsi, kai kas kitas iš tavęs šaipysis ar tave stumdys, mindžios ant pėdų tau jau bus lengviau tai atlaikyti. Tai prieš mano vaiką smurtauja emociškai ir dar sako, jog tai jį pamokys kaip nebūt ištižusiu, slabnu. Dabar tai dabar, kol dar pradinukas ir dar trumpai vyksta. Bet tuoj mano vaikui tai duos pradžią ir nuves aplamai iki nesimokinimo, nelankymo, o ateittyje dar nežinia iki ko. Čia brangios pamokos pas smurtininkus vaikus. Kad savo smurtą emocinį pateisint ir engimą mano vaiko. Be abejo, pradinukai jie visi. Tai galbūt jie dar išauks. Bet mano vaikas, garantuoju, tai juos keiks visą gyvenimą. Suprantu, jog dar čia nebaisiausios patyčios mokykloje, kokios būna. Dar laikosi jie kažkokių taisyklių, pvz., mėtosi daiktais ir penalu prie jo, kai tik jis šalia, neatseginėja nei penalo nei kuprinės, taipogi turi ir iš vyresnių klasių pažįstamų, bet nekursto, kad prisikabinėtų. Na, bet vis tiek, tai nėra normalu. O tas absurdiškas kalbas apie pamokas neištežti, atlaikymą bei pan. , tai garantuotai iš tėvų ir perėmė. Matyt, jie taip leidžia jiems elgtis