Jūsų baimės

Gimdymo

Anonimas

Gimdymo

tai cia eiline skausmo baime, visi ja turim vienokio lygio ar kitokio.

Man gimdymo baimė tiek stipri kad neturiu vaikų, tai nemanau kad standartas

Anonimas

Anonimas

Gimdymo

tai cia eiline skausmo baime, visi ja turim vienokio lygio ar kitokio.

Geras, kaip įdomu. Ar tikrai yra daug žmonių, kuriem gimdymo baimė=skausmo baimė? Nes aš skausmo visiškai nebijau šitam kontekste. Na žinau, kad bus nemalonu. Bet pakentėsiu. Man baisu, kad vaikui bus kažkas negerai, kad nemokėsiu stumt, kad gimdymas prasidės ir pateksiu į ligoninę, kur nebus specialistų, bus naktis ir pan. Labiau žmogiškasis / aplinkos faktorius gasdina (kad slaugės nemalonios bus ir pan.). O pats skausmas man kažkaip visai emocijų nekelia. 😀

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Gimdymo

tai cia eiline skausmo baime, visi ja turim vienokio lygio ar kitokio.

Geras, kaip įdomu. Ar tikrai yra daug žmonių, kuriem gimdymo baimė=skausmo baimė? Nes aš skausmo visiškai nebijau šitam kontekste. Na žinau, kad bus nemalonu. Bet pakentėsiu. Man baisu, kad vaikui bus kažkas negerai, kad nemokėsiu stumt, kad gimdymas prasidės ir pateksiu į ligoninę, kur nebus specialistų, bus naktis ir pan. Labiau žmogiškasis / aplinkos faktorius gasdina (kad slaugės nemalonios bus ir pan.). O pats skausmas man kažkaip visai emocijų nekelia. 😀

Tai jus gazdina ne gimdymo baime, bet nezinomybe. Daktaru privalo buti, yra budintys gydytojai, o ir kai vienas uzimtas, kitas atvaziuoja. Gimdymas uztrunka ilgai 🙂 yra gimdymo kursai,kur paaiskina stumima. As nelankiau, bet realiai stumi, lyg….siktum …Jei bijot nemaloniu slaugiu, turekit vyra salia per gimdyma, vyras negali,imkit su savim mama, geriausia drauge.

Neketinu as gimdyti, bet tai ir skausmo, ir kad vaikas bus nesveikas, ir to pogimdyvinio laikotarpio, kai visas kūnas lyg sužeistas. Kas nebijot skausmo matyt jam labai atsparios, pavydu

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Gimdymo

tai cia eiline skausmo baime, visi ja turim vienokio lygio ar kitokio.

Geras, kaip įdomu. Ar tikrai yra daug žmonių, kuriem gimdymo baimė=skausmo baimė? Nes aš skausmo visiškai nebijau šitam kontekste. Na žinau, kad bus nemalonu. Bet pakentėsiu. Man baisu, kad vaikui bus kažkas negerai, kad nemokėsiu stumt, kad gimdymas prasidės ir pateksiu į ligoninę, kur nebus specialistų, bus naktis ir pan. Labiau žmogiškasis / aplinkos faktorius gasdina (kad slaugės nemalonios bus ir pan.). O pats skausmas man kažkaip visai emocijų nekelia. 😀

Tai jus gazdina ne gimdymo baime, bet nezinomybe. Daktaru privalo buti, yra budintys gydytojai, o ir kai vienas uzimtas, kitas atvaziuoja. Gimdymas uztrunka ilgai 🙂 yra gimdymo kursai,kur paaiskina stumima. As nelankiau, bet realiai stumi, lyg….siktum …Jei bijot nemaloniu slaugiu, turekit vyra salia per gimdyma, vyras negali,imkit su savim mama, geriausia drauge.

Tai taip, aš protu suvokiu, kad kažkaip viskas išsisprendžia. Ir kai jau reiks gimdyt (deja, dar nesu nėščia), tai kažkaip tai ir įvyks. Na bet jei klausia apie baimes, tai maniškės tokios 😀 Ypač paskaičius spaudoj visokias istorijas, kur greitoji nespėja atvažiuot, pagimdai namie ir t. t. Personalo ligoninėje ekstra atveju irgi nepasirinksi. Vėlgi, kiek istorijų su nemaloniom akušerėm ir pan. Mano vyras į gimdyklą kojos nekels. Jis alpsta nuo kraujo ir šiaip jam kūniški visokie dalykai yra ne ne. Tai čia jau apkalbėję esam, aš pati jo nenorėčiau ten (nes jį gaivint reiks gydytojam, o ne mane prižiūrėt). Tokios draugės, kad kviesčiausi į gimdyklą, neturiu. Šeima, deja, irgi ne variantas. Esu apribojus bendravimą su ja dėl smurto. Svarstau dulos variantą / pasisamdyt kažką, kas išmano, kad tiesiog būtų ramiau. Na bet dar žiūrėsim kaip bus, kai pastosiu.

O kaip jūs tada nebijot kad vyras neatstums jūsų pasikeitusio kūno?

Anonimas

O kaip jūs tada nebijot kad vyras neatstums jūsų pasikeitusio kūno?

Jei bijociau sito, reiskias netikiu jo meile man, nereikia gimdyti,kad kunas pasikeistu,jis ir tai keiciasi su metais.

Turėjau omeny jei jis taip bijo pvz kraujo ir kūniškų dalykų, tai jų po gimdymo apstu

As turiu salto oro ar salto vejo baime. Man stresa kelia kai toks salto oro srautas pucia tiesiai i mane, uztai nekenciu visokiu kondicionieriu ir skersveju.

Atsakant kas klausė dėl vyro meilės – tai vyras myli mane ne dėl mano kūno. Tai dėl šito nebijau. Ir dabar draugiškai vienas kitą pabaksnojam, kad va, reikia pasportuot. Bet vieną dieną sportuojam, kitą žiūrim serialą. Na, visko su saiku. O kažkaip nemanau kad ten vyrui po gimdymo būtina žiūrėt ką į šiukšlinę metu, gana kad iš vaistinės nupirks reikiamų sauskelnių, įklotų ir pan. Ta prasme, jis ir su savo krauju prastai susitvarko. Tai kam čia jam tai rodyt? Gi po gimdymo ir kitaip padėt galima – su vaiko priežiūra, namų, valymu, maisto gamyba ir t. t. Iki grįžimo į darbą manau jam ir taip veikos iki kaklo bus. Na tiesiog neprašysiu man sauskelnių keist, kaip ten instagrame rodo.

Anonimas

Turėjau omeny jei jis taip bijo pvz kraujo ir kūniškų dalykų, tai jų po gimdymo apstu

na as turiu „kraujo baime”, nuo kraujo vaizdo man silpna, pykina ir alpti noriu. Bet va gimdziau 😀 tiesiog neziurejau ten kur turejo buti kraujo. Ejau traukt danti, nors ir su stresu ir ziurejau visur, tik ne ka isspjaunu ar isskalauju.
Maniskis irgi pvz nenorejo gimdyme dalyvauti, as nenorejau gimdyme dalyvauti 😀 tai ji puikiai supratau. Buvau viena, niekas manes neskriaude nei kazkaip kazka blogo sukele. Tai nereiskia,kad vyras manes nemyli

Tai nesakė niekas kad nemyli, tiesiog tada jau pamatytų kraujuotus apatinius, tai pasišlykštėtų

Anonimas

Tai nesakė niekas kad nemyli, tiesiog tada jau pamatytų kraujuotus apatinius, tai pasišlykštėtų

nu cia ir tu pati gali pasislyksteti apatiniais kruvinais 🙂 nu nera viskas grazu ir rozem klota, normalu gi.