Jūsų gerosios savybės

Nesu pavydi ir niekuomet nebuvau bei nelinkėdavau niekuomet jokio blogo. 🙂 Man nuoširdžiai smagu, jog kažkam ko net nepažįstu, sekasi, gerai gyvena ar kažkas pasiseka, pavyksta. Arba smagu dėl viso to, arba tik neutraliai išeina reaguoti. 🙂 Tikrai nejaučiu jokio pikto pavydo, kuris sąlygoja varymus, piktdžiugą ir kt., kadangi tokių asmenų, kurie taip elgiasi dėl pavydo, tikrai yra ir labai nemažai. Man tai svetima 🙂 Be abejo, nekalbant apie tuos, kurie man gyvenime yra atėmę ar prisidėję, kad atimtų, kas buvo mano, įvarę psichologinių traumų, varginę metų metus, jeigu atmetus savaime suvokiamas akivaizdžias atmatas, kurioms, savaime suvokiama, linkima bumerango pilnu svroriu, tai tikrai esu už gėrį. 🙂 Tikrai tenka skaityti, matyti, tos piktdžiugos, varymai ir džiugesys kažkieno nesėkmės atveju, tai man yra itin svetima, tokios bjaurios emocijos. Pas mane tarsi smegenys neturi tokios daugeliui būdingos savybės 🙂 Kaip tik pagiriu dažnai visus, kad ir kalbant su savimi

Na, nežinau, šiais laikais kalbama apie narcisistines asmenybes, tai mano galbūt gera, jog neturiu jokių to bruožų. Reikia vertinti ne kaip yra stebėtojo nuomone dėl kažkieno prigimtinių bruožų, o kaip būtų, jei būtų tam sąlygos. O dar geriau- kaip buvo iki tol? Tad taip ir vertinu asmeniškai visuomet. Tad reikia vertinti visuomet norint suvokti kokios savybės yra kitame ne kokios tau atrodo, o pirma įvertinti, ar tas asmuo turi galimybes savo tuos būdo brupžus realizuoti, ar turėjo. Nepaisant to, jog daug yra savybių mano tarsi iš prigimties, kurios buvo suardytos, išniekintos, nes neturėjau kito pasirinkimo, suvokiu, jog negalėjau rinktis. Nepaisant to, jog mano gyvenime pilna viešumo, dėmesio, rašymų viešai bei panašiai, suvokiu, jog tai survival mode savybės,kuomet negalėjau jų rinktis dėl atmatų. Tačiau nomralioje būsenoje anksčiau ir normaliai nekenčiau dėmesio, niekuomet nenorėjau būti įžymi, niekuomet nenorėjau, jog apie mane kalbėtų nei teigiamai, nei neigiamai- aplamai nieko, tarsi neegzistuočiau.Visur norėjau būti nepastebėta, neįdomi, neaktuali, tarsi pilka pelytė susilieti su aplinka. Niekuomet nenorėjau ten neva aukštumų, kad kažkas žavėtųsi, ar nesižavėtų, o tik, jog visai nepastebėtų. Niekuomet nedomino kitų pletkai, o dar labiau nieko nepasakodavau apie save niekam, nieko iki paskutiniojo meto, iki t.y. 2020 metų pradžios apie mane nežinojo net namiškiai. Niekuomet nesiskundžiau niekuo, visuomet iki to laiko visa buvo gerai, o jei negerai, pratylėdavau. Man regis, anksčiau dažnai apie tai mąstydavau, jog kadangi atrodydavo, jog esu tokia tylenė ( ir esu, niekuomet neidavau ir neieškodavau kontaktų), ytai vaikystės ar paauglystės metai, kuomet kažkas iš šalies, nepažįstamų ar menkai pažįstamų, kai kažką man nedoro pasakydavo, pasityčiodavo, padarydavo, tai jie būdavo tikri, jog niekam nepasisakysiu. Kadangi, na, toks tarsi tylenės, pilkos pelės nuotaika nuo manęs visuomet būdavo. Bei jie būdavo teisūs, grįžus namo arba gerai kas papaskodavau, arba tuomet nieko. Bei visur tokia buvau iki pat 2020 m., tikra kaupikė tylenė pilka pelė 🙂 Galbūt todėl, jau 2020 m. pradžioj kuomet po tam tikrų kelių įvykių neigiamų prabilau , tai namuos išvien girdėjau, jog nieko nesakiau, jog pirmą kartą girdi tokius priekaišus ar panašius arba kodėl tada tylėjau. Na, veikiausiai, tokia savybė, kaupti iki paskutinio, tylėti kaip pilkai pelei 🙂 Tai man itin visa svetima, ypač kai šiais laikais tiek daug kalbama apie narcisistines asmenybes 🙂

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Anonimas

Na, nežinau, šiais laikais kalbama apie narcisistines asmenybes, tai mano galbūt gera, jog neturiu jokių to bruožų. Reikia vertinti ne kaip yra stebėtojo nuomone dėl kažkieno prigimtinių bruožų, o kaip būtų, jei būtų tam sąlygos. O dar geriau- kaip buvo iki tol? Tad taip ir vertinu asmeniškai visuomet. Tad reikia vertinti visuomet norint suvokti kokios savybės yra kitame ne kokios tau atrodo, o pirma įvertinti, ar tas asmuo turi galimybes savo tuos būdo brupžus realizuoti, ar turėjo. Nepaisant to, jog daug yra savybių mano tarsi iš prigimties, kurios buvo suardytos, išniekintos, nes neturėjau kito pasirinkimo, suvokiu, jog negalėjau rinktis. Nepaisant to, jog mano gyvenime pilna viešumo, dėmesio, rašymų viešai bei panašiai, suvokiu, jog tai survival mode savybės,kuomet negalėjau jų rinktis dėl atmatų. Tačiau nomralioje būsenoje anksčiau ir normaliai nekenčiau dėmesio, niekuomet nenorėjau būti įžymi, niekuomet nenorėjau, jog apie mane kalbėtų nei teigiamai, nei neigiamai- aplamai nieko, tarsi neegzistuočiau.Visur norėjau būti nepastebėta, neįdomi, neaktuali, tarsi pilka pelytė susilieti su aplinka. Niekuomet nenorėjau ten neva aukštumų, kad kažkas žavėtųsi, ar nesižavėtų, o tik, jog visai nepastebėtų. Niekuomet nedomino kitų pletkai, o dar labiau nieko nepasakodavau apie save niekam, nieko iki paskutiniojo meto, iki t.y. 2020 metų pradžios apie mane nežinojo net namiškiai. Niekuomet nesiskundžiau niekuo, visuomet iki to laiko visa buvo gerai, o jei negerai, pratylėdavau. Man regis, anksčiau dažnai apie tai mąstydavau, jog kadangi atrodydavo, jog esu tokia tylenė ( ir esu, niekuomet neidavau ir neieškodavau kontaktų), ytai vaikystės ar paauglystės metai, kuomet kažkas iš šalies, nepažįstamų ar menkai pažįstamų, kai kažką man nedoro pasakydavo, pasityčiodavo, padarydavo, tai jie būdavo tikri, jog niekam nepasisakysiu. Kadangi, na, toks tarsi tylenės, pilkos pelės nuotaika nuo manęs visuomet būdavo. Bei jie būdavo teisūs, grįžus namo arba gerai kas papaskodavau, arba tuomet nieko. Bei visur tokia buvau iki pat 2020 m., tikra kaupikė tylenė pilka pelė 🙂 Galbūt todėl, jau 2020 m. pradžioj kuomet po tam tikrų kelių įvykių neigiamų prabilau , tai namuos išvien girdėjau, jog nieko nesakiau, jog pirmą kartą girdi tokius priekaišus ar panašius arba kodėl tada tylėjau. Na, veikiausiai, tokia savybė, kaupti iki paskutinio, tylėti kaip pilkai pelei 🙂 Tai man itin visa svetima, ypač kai šiais laikais tiek daug kalbama apie narcisistines asmenybes 🙂

As sakyciau jusu savybes kaip tik neigiamos, viska kaupiat,kad nera sveika, plius vienisumas ir t.t.

Anonimas

Anonimas

Na, nežinau, šiais laikais kalbama apie narcisistines asmenybes, tai mano galbūt gera, jog neturiu jokių to bruožų. Reikia vertinti ne kaip yra stebėtojo nuomone dėl kažkieno prigimtinių bruožų, o kaip būtų, jei būtų tam sąlygos. O dar geriau- kaip buvo iki tol? Tad taip ir vertinu asmeniškai visuomet. Tad reikia vertinti visuomet norint suvokti kokios savybės yra kitame ne kokios tau atrodo, o pirma įvertinti, ar tas asmuo turi galimybes savo tuos būdo brupžus realizuoti, ar turėjo. Nepaisant to, jog daug yra savybių mano tarsi iš prigimties, kurios buvo suardytos, išniekintos, nes neturėjau kito pasirinkimo, suvokiu, jog negalėjau rinktis. Nepaisant to, jog mano gyvenime pilna viešumo, dėmesio, rašymų viešai bei panašiai, suvokiu, jog tai survival mode savybės,kuomet negalėjau jų rinktis dėl atmatų. Tačiau nomralioje būsenoje anksčiau ir normaliai nekenčiau dėmesio, niekuomet nenorėjau būti įžymi, niekuomet nenorėjau, jog apie mane kalbėtų nei teigiamai, nei neigiamai- aplamai nieko, tarsi neegzistuočiau.Visur norėjau būti nepastebėta, neįdomi, neaktuali, tarsi pilka pelytė susilieti su aplinka. Niekuomet nenorėjau ten neva aukštumų, kad kažkas žavėtųsi, ar nesižavėtų, o tik, jog visai nepastebėtų. Niekuomet nedomino kitų pletkai, o dar labiau nieko nepasakodavau apie save niekam, nieko iki paskutiniojo meto, iki t.y. 2020 metų pradžios apie mane nežinojo net namiškiai. Niekuomet nesiskundžiau niekuo, visuomet iki to laiko visa buvo gerai, o jei negerai, pratylėdavau. Man regis, anksčiau dažnai apie tai mąstydavau, jog kadangi atrodydavo, jog esu tokia tylenė ( ir esu, niekuomet neidavau ir neieškodavau kontaktų), ytai vaikystės ar paauglystės metai, kuomet kažkas iš šalies, nepažįstamų ar menkai pažįstamų, kai kažką man nedoro pasakydavo, pasityčiodavo, padarydavo, tai jie būdavo tikri, jog niekam nepasisakysiu. Kadangi, na, toks tarsi tylenės, pilkos pelės nuotaika nuo manęs visuomet būdavo. Bei jie būdavo teisūs, grįžus namo arba gerai kas papaskodavau, arba tuomet nieko. Bei visur tokia buvau iki pat 2020 m., tikra kaupikė tylenė pilka pelė 🙂 Galbūt todėl, jau 2020 m. pradžioj kuomet po tam tikrų kelių įvykių neigiamų prabilau , tai namuos išvien girdėjau, jog nieko nesakiau, jog pirmą kartą girdi tokius priekaišus ar panašius arba kodėl tada tylėjau. Na, veikiausiai, tokia savybė, kaupti iki paskutinio, tylėti kaip pilkai pelei 🙂 Tai man itin visa svetima, ypač kai šiais laikais tiek daug kalbama apie narcisistines asmenybes 🙂

As sakyciau jusu savybes kaip tik neigiamos, viska kaupiat,kad nera sveika, plius vienisumas ir t.t.

Kitu kontekstu būtų gera savybė. 😀 Man išties bei būtų buvus gera bei buvo visuomet. Na, buvau tylenė visuomet ir man tai komfortas buvo. Tai jei man gerai, tai kas čia blogo? Man kai priešingai verčia ar provokuoja mane elgtis, tuomet būna baugu: pasakotis, pasakoti ir aiškintis. Brrrrrrr, čia viena susijusių su viena didžiausių mano baimių buvo. Būdavo žiūrėdavau youtube vlogerius, o tik koks skandalas iš šono neigiamas. tai jie įkelia video, kaip jie aiškinasi. Mąstydavau, na čia dabar, nereikia duoti dėmesio. Tačiau kitaip neišeina, tie, kas nežino, ką reiškia stiprus kolektyvinis puolimas, o labiausiai, ką reiškia kai sumanipuliuojama tau jautria info, kuri turėjo būti tik tavo, bei atėmimas visko, tas to nesupras net neverta aiškinti. 🙂 Pakalbėjau, jog tikrai daug narcisų gali būti aplink, o apie mane visa priešingai 🙂

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tiesiog tas tylejimas atskiria nuo zmoniu, sunkina gyvenima ir t.t.
Jums komfortas, bet kitiems neaiskumas 🙂 Turejau viena drauge tokia, tai nuosirdziai per tuos metus niekaip ir nezinojau, ka ji laisvalaikiu veikia, kas jai patinka, kas nepatinka, kokie jos norai ir svajones. O rodos stengiesi pazinti zmogu. Per 10m galiu pasakyti tik tiek, kad varda pavarde ir gimimo metus zinau 😀 Tiesiog bendrauji ir nesuvoki ar patinki zmogui ar ne, gal trukdai jam isvis savo egzistavimu.

Anonimas

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tai paskaityk atsiliepimus ir siaip komentarus visur, kazkas kazka turi ir iskart prasideda pasakymai „pavydziu” arba kazkas pasako kazka neigiamo ir zmones „tu pavydi” 🙂
Pvz mano draugei tevai nupirko nama, nulis pavydo, nei as namo pavydejau, nei tevu galimybiu.Net nebuvo minties, kad as noreciau tureti irgi nama. As tiesiog dziaugiausi del drauges.

Anonimas

Anonimas

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tai paskaityk atsiliepimus ir siaip komentarus visur, kazkas kazka turi ir iskart prasideda pasakymai „pavydziu” arba kazkas pasako kazka neigiamo ir zmones „tu pavydi” 🙂
Pvz mano draugei tevai nupirko nama, nulis pavydo, nei as namo pavydejau, nei tevu galimybiu.Net nebuvo minties, kad as noreciau tureti irgi nama. As tiesiog dziaugiausi del drauges.

Mano atveju tai net aplamai džiugu dėl nepažįstamų asmenų gali būti 😀 Arba džiugu arbe neutralu, ne net ne ten dėl kokių draugių, su kuriomis bendraujam jau nuo Koledžo laikų (mokiausi užsieny), tai čia net nėra lyginti 😀 Man ir dėl nepažįstamų džiugu arba na bent neutralu mažiausiai 🙂 Jei girdėtumėt mano monologus išgirstumėt, kaip dažnai pagiriu ten kokį realybės šou žiūrint pavyzdžiui 😀

Anonimas

Anonimas

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tai paskaityk atsiliepimus ir siaip komentarus visur, kazkas kazka turi ir iskart prasideda pasakymai „pavydziu” arba kazkas pasako kazka neigiamo ir zmones „tu pavydi” 🙂
Pvz mano draugei tevai nupirko nama, nulis pavydo, nei as namo pavydejau, nei tevu galimybiu.Net nebuvo minties, kad as noreciau tureti irgi nama. As tiesiog dziaugiausi del drauges.

Na, taip sutinku. Man kažkada pasakė asmuo, kuriam gripas buvo ir ten temperatūra 41 buvo. Na ir, jog jam lengviau būtų iškęsti jam rašydavau, klausdavau, kaip sveikata. Pasakojau, kad Išvažiavę esam po Šveicariją, kalnuos slidinėjam. Tai tas sako „pavydžiu, o aš net iki virtuvės negaliu nueiti, vos pakrutu”. Išsyk užblokavau ir nutraukiau bendravimą 🙂 Na, juk rašiau, kad būtų nuoširdžiai manimi pasidžiaugta, o ne užpavydėta. 🙂 Suprantama, sergi, gripas, tačiau, na, juk susirašinėjau, siunčiau nuotraukas, pasakojau apie mūsų įspūdžius ne šiaip sau, o jog būtų ką veikti, ką paskaityti, nuotraukas pažiūrėti. Na, jog greičiau tas gripas praeitų bei lengviau 🙂

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tai paskaityk atsiliepimus ir siaip komentarus visur, kazkas kazka turi ir iskart prasideda pasakymai „pavydziu” arba kazkas pasako kazka neigiamo ir zmones „tu pavydi” 🙂
Pvz mano draugei tevai nupirko nama, nulis pavydo, nei as namo pavydejau, nei tevu galimybiu.Net nebuvo minties, kad as noreciau tureti irgi nama. As tiesiog dziaugiausi del drauges.

Na, taip sutinku. Man kažkada pasakė asmuo, kuriam gripas buvo ir ten temperatūra 41 buvo. Na ir, jog jam lengviau būtų iškęsti jam rašydavau, klausdavau, kaip sveikata. Pasakojau, kad Išvažiavę esam po Šveicariją, kalnuos slidinėjam. Tai tas sako „pavydžiu, o aš net iki virtuvės negaliu nueiti, vos pakrutu”. Išsyk užblokavau ir nutraukiau bendravimą 🙂 Na, juk rašiau, kad būtų nuoširdžiai manimi pasidžiaugta, o ne užpavydėta. 🙂 Suprantama, sergi, gripas, tačiau, na, juk susirašinėjau, siunčiau nuotraukas, pasakojau apie mūsų įspūdžius ne šiaip sau, o jog būtų ką veikti, ką paskaityti, nuotraukas pažiūrėti. Na, jog greičiau tas gripas praeitų bei lengviau 🙂

Cia jau biski keistai atrodo, sergantis zmogus pavydi,kad jus galit keliaut, kai jis is lovos pakyla ir jus ji blokuojat?

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tai paskaityk atsiliepimus ir siaip komentarus visur, kazkas kazka turi ir iskart prasideda pasakymai „pavydziu” arba kazkas pasako kazka neigiamo ir zmones „tu pavydi” 🙂
Pvz mano draugei tevai nupirko nama, nulis pavydo, nei as namo pavydejau, nei tevu galimybiu.Net nebuvo minties, kad as noreciau tureti irgi nama. As tiesiog dziaugiausi del drauges.

Na, taip sutinku. Man kažkada pasakė asmuo, kuriam gripas buvo ir ten temperatūra 41 buvo. Na ir, jog jam lengviau būtų iškęsti jam rašydavau, klausdavau, kaip sveikata. Pasakojau, kad Išvažiavę esam po Šveicariją, kalnuos slidinėjam. Tai tas sako „pavydžiu, o aš net iki virtuvės negaliu nueiti, vos pakrutu”. Išsyk užblokavau ir nutraukiau bendravimą 🙂 Na, juk rašiau, kad būtų nuoširdžiai manimi pasidžiaugta, o ne užpavydėta. 🙂 Suprantama, sergi, gripas, tačiau, na, juk susirašinėjau, siunčiau nuotraukas, pasakojau apie mūsų įspūdžius ne šiaip sau, o jog būtų ką veikti, ką paskaityti, nuotraukas pažiūrėti. Na, jog greičiau tas gripas praeitų bei lengviau 🙂

Cia jau biski keistai atrodo, sergantis zmogus pavydi,kad jus galit keliaut, kai jis is lovos pakyla ir jus ji blokuojat?

Tai jam taip pat sakiau, kad jei jau nors kiek pakruti, tai keliaujam. Jei iki virtuvės nueini, nukeliausi ir iki Šveicarijos kalnų paslidinėt. Nežinau dėl ko, ar kelionės, ar kad normaliai pajudu, o ne jis ten neva vos pakruta. Nesigilau ir užblokavau. Paprasčiausiai rašiau, stengiausi, fotografavau, savo įspūdžius pasakojau, jog turėtų ką veikti, su kuo bendrauti, ką skaityti, žiūrėti. O tik gaunu „pavydžiu” tokį pasakymą. Na, o pasidžiaugti nuoširdžiai nemoka, o dar ir mano pastangų įvertinti, juk galėjau visai nerašyti, nepasakoti, nefotografuotis prie kalnų. Tačiau pamąsčiau, jog na neturės ką veikti, kuo domėtis, skaityti, su kuo bendrauti, tai pagelbėsiu, jog nesijaustų vienišas 🫥

cia blokavot vien del zodelio „pavydziu” ar visgi kazkas daugiau buvo? Nes kiti zmones ta „pavydziu” naudoja tarsi komplimenta.

Anonimas

cia blokavot vien del zodelio „pavydziu” ar visgi kazkas daugiau buvo? Nes kiti zmones ta „pavydziu” naudoja tarsi komplimenta.

Na, tai norėjau jog pasidžiaugtų dėl manęs, o čia taip parašė… na, nenutuokiu išties, kaip ir rašė kažkas, kad geriau kai namą nuperka ar butą ar laimi loterijoj, tai pasidžiauga, nei pavydi nei ką, nulis emocijų, o nuoširdžiai džiaugias. Ir pasiskaitykit visur internete pasako „pavydžiu” prasideda, na, arba sako, „tu pavydi”. Na, kaip vienam komentare čia kažkur rašo, tai pritariu

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Anonimas

del pavydo ir as galiu priskirti sau…nepavydziu ir man neisivaizduojama,kaip kazkas aiskina,kad va kiti pavydi kazkieno vyro,namo,darbo…man tai taip nesuvokiama.

Dėl namo ir darbo tai nusikalbat. Pasakyti ” norėčiau taipogi savo buto” yra viena, o kuomet būna tokia nuotaika, jog pikta, jog kažkas turi gerą darbą ar butą, tuomet jau kitaip visa. Jūsų komentaras man asmeniškai toks na jau trollčikinis, kaip visuomet. Tačiau še, pametėjau, griebk 🙂

Tai paskaityk atsiliepimus ir siaip komentarus visur, kazkas kazka turi ir iskart prasideda pasakymai „pavydziu” arba kazkas pasako kazka neigiamo ir zmones „tu pavydi” 🙂
Pvz mano draugei tevai nupirko nama, nulis pavydo, nei as namo pavydejau, nei tevu galimybiu.Net nebuvo minties, kad as noreciau tureti irgi nama. As tiesiog dziaugiausi del drauges.

Na, taip sutinku. Man kažkada pasakė asmuo, kuriam gripas buvo ir ten temperatūra 41 buvo. Na ir, jog jam lengviau būtų iškęsti jam rašydavau, klausdavau, kaip sveikata. Pasakojau, kad Išvažiavę esam po Šveicariją, kalnuos slidinėjam. Tai tas sako „pavydžiu, o aš net iki virtuvės negaliu nueiti, vos pakrutu”. Išsyk užblokavau ir nutraukiau bendravimą 🙂 Na, juk rašiau, kad būtų nuoširdžiai manimi pasidžiaugta, o ne užpavydėta. 🙂 Suprantama, sergi, gripas, tačiau, na, juk susirašinėjau, siunčiau nuotraukas, pasakojau apie mūsų įspūdžius ne šiaip sau, o jog būtų ką veikti, ką paskaityti, nuotraukas pažiūrėti. Na, jog greičiau tas gripas praeitų bei lengviau 🙂

Cia jau biski keistai atrodo, sergantis zmogus pavydi,kad jus galit keliaut, kai jis is lovos pakyla ir jus ji blokuojat?

Tai jam taip pat sakiau, kad jei jau nors kiek pakruti, tai keliaujam. Jei iki virtuvės nueini, nukeliausi ir iki Šveicarijos kalnų paslidinėt. Nežinau dėl ko, ar kelionės, ar kad normaliai pajudu, o ne jis ten neva vos pakruta. Nesigilau ir užblokavau. Paprasčiausiai rašiau, stengiausi, fotografavau, savo įspūdžius pasakojau, jog turėtų ką veikti, su kuo bendrauti, ką skaityti, žiūrėti. O tik gaunu „pavydžiu” tokį pasakymą. Na, o pasidžiaugti nuoširdžiai nemoka, o dar ir mano pastangų įvertinti, juk galėjau visai nerašyti, nepasakoti, nefotografuotis prie kalnų. Tačiau pamąsčiau, jog na neturės ką veikti, kuo domėtis, skaityti, su kuo bendrauti, tai pagelbėsiu, jog nesijaustų vienišas 🫥

Palyginus, kad užblokavot, kad jums užpavydėjo ar kas ten buvo, tai dar nieko išties. Man ši dalis kitin kraupi bei aplamai nesuvokiama:
„Paprasčiausiai rašiau, stengiausi, fotografavau, savo įspūdžius pasakojau, jog turėtų ką veikti, su kuo bendrauti, ką skaityti, žiūrėti „. „Tačiau pamąsčiau, jog na neturės ką veikti, kuo domėtis, skaityti, su kuo bendrauti, tai pagelbėsiu, jog nesijaustų vienišas”. Ką čia ką tik perskaičiau? Kas baugiausia, jog tikrai yra tokių delulu, kurie taip mano tikrovėje. 🤯🤯🤯 Man protas nesuvokia to. O dieve 🤯🤯🤯🤯🤯🤯🤯🤯