Kai skiriamasi dėl kito/kitos

Man taip yra tekę. Buvusi davė per mažai sekso, atsirado tokia, kuri davė, tad taip ir teko išsiskirti. 🙂

Nu tai taip, dar esant santykiuose reiškia kažkas užsimezgę su kitais būna, kitaip ir neįmanoma , jei skiriamasi dėl kito asmens.

Anonimas

Man taip yra tekę. Buvusi davė per mažai sekso, atsirado tokia, kuri davė, tad taip ir teko išsiskirti. 🙂

kai sita duos maziau irgi skirsites…nes jusu santykiai paremtis tik seksu.

Turbūt daug skirtingų situacijų gali būt. Bet pvz. iš savo patirties, tai galiu pasakyt, kad skyriausi neišdavus. O tiesiog nauja pažintis (bendram draugų rate) parodė, kad visgi ne viskas ok mano santykiuose, gali būt kitoks bendravimas ir aš ko kito noriu nei turiu, o tik iš įpročio užsisėdėjau. Tai kaip ir galima sakyti, kad „dėl kito skyriaus“, bet na neišdaviau senojo.
Tiesiog naujasis labai taktiškai tikrino ribas, aiškinosi, ar aš užimta. Labai aiškiai pasakiau, kad kol neišsiskirsiu – nieko nebus. Bet ir leidaus suprast, kad santykiai ne ok ir galvoju apie skyrybas. Tiesiog jei ne naujas zmogus akiraty, gal dar kelis mėn nebūtų daėję skirtis…

Anonimas

Turbūt daug skirtingų situacijų gali būt. Bet pvz. iš savo patirties, tai galiu pasakyt, kad skyriausi neišdavus. O tiesiog nauja pažintis (bendram draugų rate) parodė, kad visgi ne viskas ok mano santykiuose, gali būt kitoks bendravimas ir aš ko kito noriu nei turiu, o tik iš įpročio užsisėdėjau. Tai kaip ir galima sakyti, kad „dėl kito skyriaus“, bet na neišdaviau senojo.
Tiesiog naujasis labai taktiškai tikrino ribas, aiškinosi, ar aš užimta. Labai aiškiai pasakiau, kad kol neišsiskirsiu – nieko nebus. Bet ir leidaus suprast, kad santykiai ne ok ir galvoju apie skyrybas. Tiesiog jei ne naujas zmogus akiraty, gal dar kelis mėn nebūtų daėję skirtis…

O vat aš tokiose situacijose vis tiek lieku senuose santykiuose, nes niekada nezinau, kaip is tikro bus vėliau, kokios žmogaus savybės atsiskleis ir panašiai. Jei trumpiau tariant bijau užšokti nuo vilko ant meškos.

Anonimas

Anonimas

Turbūt daug skirtingų situacijų gali būt. Bet pvz. iš savo patirties, tai galiu pasakyt, kad skyriausi neišdavus. O tiesiog nauja pažintis (bendram draugų rate) parodė, kad visgi ne viskas ok mano santykiuose, gali būt kitoks bendravimas ir aš ko kito noriu nei turiu, o tik iš įpročio užsisėdėjau. Tai kaip ir galima sakyti, kad „dėl kito skyriaus“, bet na neišdaviau senojo.
Tiesiog naujasis labai taktiškai tikrino ribas, aiškinosi, ar aš užimta. Labai aiškiai pasakiau, kad kol neišsiskirsiu – nieko nebus. Bet ir leidaus suprast, kad santykiai ne ok ir galvoju apie skyrybas. Tiesiog jei ne naujas zmogus akiraty, gal dar kelis mėn nebūtų daėję skirtis…

O vat aš tokiose situacijose vis tiek lieku senuose santykiuose, nes niekada nezinau, kaip is tikro bus vėliau, kokios žmogaus savybės atsiskleis ir panašiai. Jei trumpiau tariant bijau užšokti nuo vilko ant meškos.

cia skamba, lyg nesiskiriat su smurtautoju, nes bijot,kad kitas stipriau mus ar zemins.

Žinokit panašiai, emocinis smurtautojas jis kartais būna, bet net sutikus kažką kitą bijau, kad dar blogiau bus, nes yra ir daug labai gerų dalykų pas mus. Taip ir kankinuosi.

Anonimas

Žinokit panašiai, emocinis smurtautojas jis kartais būna, bet net sutikus kažką kitą bijau, kad dar blogiau bus, nes yra ir daug labai gerų dalykų pas mus. Taip ir kankinuosi.

Idomiai

* Sakytum, skiriesi ir gyveni ramybej ir laimej viena ( su kate/sunim/ziurkenu), apuri begale smagiu akimirku, jokio streso ar baimes.

* Zinodama red flagus, zenklus, atpazystat kita smurtautoja lengvai. Patikekit, as nezinojau,kad mano ex smurtautojas, nepazista mergina su mumis pabendravus valanda iskart atpazino zenklus, nes kaip sake, augo su smurtautoju.

* Jusu ir tik jusu pasirinkimas, prasideti su sekanciu smurtautoju, ignoruojant zenklus. Patikekit, nemazai auku reklasi ta, prie ko priprate yra. Kiti nuo tokiu kuo toliau bega.

Kaip sau pradeti? Pradet mylet save ir nebijoti sakyti NE. Aukos daznai bijo papriestarauti, bijo sukelti konflikta, nusileidzia, atleidzia, nes gi manipuliuojantis smurtautojas sugeba iteigti,kad be ju bus blogiau. O realiai buna tik geriau.
Bet cia jus turit noreti. Bet kol nenorit, tol niekas nesikeis. Bet tas Noreti yra toks idomus dalykas, gali noret kazko, bet nieko nedaryt, nes tiesiog visgi netaip stipriai ir nori.

Tai vat reikia išdrįsti būti vienai, nebūtinai santykiuose. Man tai niekada nebuvo baisu bet gal dėl to kad pirmi santykiai buvo tik būnant 23 m.

Anonimas

Tai vat reikia išdrįsti būti vienai, nebūtinai santykiuose. Man tai niekada nebuvo baisu bet gal dėl to kad pirmi santykiai buvo tik būnant 23 m.

Tai sakytum pats tas, iki tol mokejot, tai niekas ir nepasikeite. Sudetingiau tiems, kur nuo 15-16m kartu su tuo paciu, va tokie zmones sunkiai issiskiria, nes nemoka buti vieni.

Anonimas

Anonimas

Tai vat reikia išdrįsti būti vienai, nebūtinai santykiuose. Man tai niekada nebuvo baisu bet gal dėl to kad pirmi santykiai buvo tik būnant 23 m.

Tai sakytum pats tas, iki tol mokejot, tai niekas ir nepasikeite. Sudetingiau tiems, kur nuo 15-16m kartu su tuo paciu, va tokie zmones sunkiai issiskiria, nes nemoka buti vieni.

Tai va, aš nuo 18, ir 15 metų stažas, kur kaskart viskas blogėja, nes nebeišsprendžiam problemų. Viena būti lyg ir moku, bet prisirišimas juodas, nėr kur dėtis kaip daužo skiriantis, nes jau bandėm. Dar visos durnos mintys, kad geriausi užimti, ir tt ir pan, dar vaikų nelabai noriu, tai reikia rasti tokį patį, žodžiu. Aišku tai nereiškia, kad su netinkamu geriau likti, bet yra daug gerų dalykų daug blogų ir plėšausi, jei būtų su kuo palyginti, gal būtų lengviau. Daugybę ir blogų istorijų skaitau, aišku daug žinių sukaupiau, tai pro padidinamą stiklą vertinu kitus vyrus, ir tikiuosi pamoką išmokau, kad jei netinka, negaišti laiko. Tik kad mes labai tikom pradžioj, bet ten tokia jaunatviška meilė, aš manau pasikeičiau, subrendau, o jis nelabai, tik dar prastesnis charakteris liko.

Toks vaizdas, kad jus nesiskirtumet, net jei jis i kaire ir desine eitu.
O siaip daugiausia skaitai apie blogus santykius, nes geri santykiai neidomu 🙂 As viena is tu, kur be problemu ir su meile bei pagarba gyvena 19m kartu. Neisivaizduoju gyvenimo kankinantis kasdiena. Kai nezinai kas bus rytoj, kokia nuotaika antra puse prabus.

Jei sunku skirtis savo iniciatyva, pradekit gyventi lyg be jo butumet. Pradedat laisvalaiki leist viena, su draugais, hobiais, pazindinates su naujais zmonemis, varot i renginius. Pamatysit kaip gyvenimas prasvieses,o ir pamatysit,kad geru zmoniu yra.

Anonimas

Žinokit panašiai, emocinis smurtautojas jis kartais būna, bet net sutikus kažką kitą bijau, kad dar blogiau bus, nes yra ir daug labai gerų dalykų pas mus. Taip ir kankinuosi.

Suprantu jus, labai sunku pakeisti įpročius ir patikėti, kad jūs verta geriau. Galiu tik palinkėti stiprybės ir skirtis bei ieškoti geriau. Pati iš tėvų smurto „šokau“ į vaikino kontroliuojamą gyvenimą… Prireikė visų 10 metų, kol išdrįsau savo sprendimus priiminėti. Tai tikrai sunku, bet įmanoma. Ir kaip pagaliau gera laisvai kvėpuoti. Nors ir buvo kalama nuo vaikystės, kad aš nieko verta, be tėvų pražūčiau, be vyro pražūsiu ir t. t. Dabar sutikau nuostabų žmogų, kuris mane palaiko ir nuolat giria, supranta ir dėl valdingų tėvų, supranta, kodėl mažai kontakto su jais, palaiko ir guodžia mane, kai pasidaro liūdna, jog neturiu normalios šeimos. O ir draugai palaikantys, vis stebisi mano drąsa, nors pati viduje taip nesijaučiu… Bet kai pažiūri iš šalies – tikrai, studijos, įsigijo būstą, turi savo verslą. Atrodo, viskas ok su tuo. Bet viduje vis dar kužda „tėvai“, kad aš nieko verta ir nieko čia aš nepasiekiau. Na bet po truputį gyju nuo šitų vaikystės patirčių. Linkiu ir jums to!