Kaip dažnai

Nesilankau, nes esu is tu zmoniu, kurie zino kodel vienaip ar kitaip elgiuosi, zinau priemones kaip susitvarkyti ir t.t. Bet seimos narys lankosi kas menesi, plius terapija karta i savaite. (del buvusios depresijos ir streso, plius depresija yra siuo atveju vienas is neigiamu pozymiu)
Bet kiek pastebejau, siais metais super pagaugejo zmoniu pas psichologus,seniau uzsirasai kada nori, dabar jau net uzrasymui dave papildoma menesi, nes nebezinai kada papulsi . Kas yra sveikintina.

Niekada, man to nereikia, suprantu savo emocijas ir poelgius. Pokalbis su psichologu man tikrai streso nenuims

O galvojau čia aš tokia „pasikėlus”, kad neinu pas juos, nes pakankamai save pažįstu, o kaip ir minėjo, streso iš manęs neišims, ar tam tikrų emocijų, ar reakcijų. Kol kas gan sėkmingai tvarkausi pati. O kai nesusitvarkau, bent jau žinau giliai viduj kaip ir kas.

Anonimas

Niekada, man to nereikia, suprantu savo emocijas ir poelgius. Pokalbis su psichologu man tikrai streso nenuims

Pritariu. Išsportuoju neigiamas emocijas ir stresą. Ir šiais laikais, atrodo, kažkoks „super jautruolių” amžius – nemažai kam apsilankymai pas psichologus tapę vos ne kaip apsilankymai gym’e.

Nevaikštau ir aš. Poreikio nejaučiu.

Kai teisėm atsinaujint reikia. 😀
Šiaip manau kai buvau paauglė ir kai buvau 20–25, tai tikrai būtų buvę naudinga. Bet tuo metu tai nebuvo „madoj“ ir pati pinigų nelabai turėjau. O ir mintis nekilo, kad galima. Tai teko daug dirbt pačiai su savimi. O dabar kai jau 30+ tai kažkaip nebejaučiu poreikio tam, jaučiuosi pakankamai tvirtai. Bet manau, kad labai gera ta „mada“, jog dabar jauni žmonės nebijo kreiptis pagalbos.

Anonimas

Kai teisėm atsinaujint reikia. 😀
Šiaip manau kai buvau paauglė ir kai buvau 20–25, tai tikrai būtų buvę naudinga. Bet tuo metu tai nebuvo „madoj“ ir pati pinigų nelabai turėjau. O ir mintis nekilo, kad galima. Tai teko daug dirbt pačiai su savimi. O dabar kai jau 30+ tai kažkaip nebejaučiu poreikio tam, jaučiuosi pakankamai tvirtai. Bet manau, kad labai gera ta „mada“, jog dabar jauni žmonės nebijo kreiptis pagalbos.

Nuo kada teisėm reikia pas psichologą. Pažymos iš psichikos centro reikia.

Anonimas

Anonimas

Kai teisėm atsinaujint reikia. 😀
Šiaip manau kai buvau paauglė ir kai buvau 20–25, tai tikrai būtų buvę naudinga. Bet tuo metu tai nebuvo „madoj“ ir pati pinigų nelabai turėjau. O ir mintis nekilo, kad galima. Tai teko daug dirbt pačiai su savimi. O dabar kai jau 30+ tai kažkaip nebejaučiu poreikio tam, jaučiuosi pakankamai tvirtai. Bet manau, kad labai gera ta „mada“, jog dabar jauni žmonės nebijo kreiptis pagalbos.

Nuo kada teisėm reikia pas psichologą. Pažymos iš psichikos centro reikia.

Atsinaujinau šią žiemą, šg parašė siuntimą pas psichiatrą. Ten nuėjus užpildžiau anketą, pakalbėjau su psichiatre porą minučių, paklausė, ar nieko nežadu su mašina užmušt 😀 ir tada išdavė pažymą. Nežinau, pas mane poliklinikoje tokia tvarka, vyras ėjo pernai tai irgi reikėjo pas psichiatrą.

Geras, o mums reikia tik pažymą, ar neturim įrašo psichiatriniam.

Anonimas

Anonimas

Niekada, man to nereikia, suprantu savo emocijas ir poelgius. Pokalbis su psichologu man tikrai streso nenuims

Pritariu. Išsportuoju neigiamas emocijas ir stresą. Ir šiais laikais, atrodo, kažkoks „super jautruolių” amžius – nemažai kam apsilankymai pas psichologus tapę vos ne kaip apsilankymai gym’e.

man sportas kaip tik neigiamas emocijas sukeldavo, isvargindavo ir t.t. Tai kai kazkas ten aiskina „eik pasiaiksciot, sportuok iskart geriau pasijausi” norisi tokius zmones siusti toli toli 😀

Del streso ir nemigos labiau tinka psichiatras. Psichologas labiau kai nesusitvarkai su emocijomis, padeda pazvelgti i viska kitaip, atpazinti ir keisti (jeigu norima keisti)
Uztekdavo paskaityti Vintedo temas, kad matytum kiek daug merginu turetu apsilankyti pas psichologa. Kardanui isvis butina terapija. Deja, dauguma vis dar yra nusiteikia pries.

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Kai teisėm atsinaujint reikia. 😀
Šiaip manau kai buvau paauglė ir kai buvau 20–25, tai tikrai būtų buvę naudinga. Bet tuo metu tai nebuvo „madoj“ ir pati pinigų nelabai turėjau. O ir mintis nekilo, kad galima. Tai teko daug dirbt pačiai su savimi. O dabar kai jau 30+ tai kažkaip nebejaučiu poreikio tam, jaučiuosi pakankamai tvirtai. Bet manau, kad labai gera ta „mada“, jog dabar jauni žmonės nebijo kreiptis pagalbos.

Nuo kada teisėm reikia pas psichologą. Pažymos iš psichikos centro reikia.

Atsinaujinau šią žiemą, šg parašė siuntimą pas psichiatrą. Ten nuėjus užpildžiau anketą, pakalbėjau su psichiatre porą minučių, paklausė, ar nieko nežadu su mašina užmušt 😀 ir tada išdavė pažymą. Nežinau, pas mane poliklinikoje tokia tvarka, vyras ėjo pernai tai irgi reikėjo pas psichiatrą.

Panašu kad neskiriat psichiatro ir psichologo