Kokį patarumą sau duotunmėt, jei būtų14 m

Jeigu būtų paauglystės pradžia.
1.Duočiau patarimą, niekuomet nieko neklausyti kitų patarimų, nes kiekvienas kalbs iš savo požiūrio taško.
2. Kartais kai tau daro blogus dalykus, atsiranda toks noras, nesukelti pasitenkinimo malonumo smurtininkui, blogam asmeniui, jog tu pergyveni, jog išgyveni didelius bri baisius padarinius. Todėl gali pasakyt, jog "man visai neskaudėjo"kai tave sumuša pvz. Ar yra ir kitų variantų. Pvz. mano buvus klasiokė, kur mes su kita klasioke rsšinėjomis užrašų knygutėje atviromis temomis. Tada kita paėmė ir perskaitė. Mums buvo nenusakomai bjauru, šlykštu, jog kažkokia šiknė, kuriai gyvenime nepasakotumėm net kada nagas nulūžo, ėmė ir pasisavino kažkokią dalį mūsų. Tai tikrai mus paveikė. Tada ėmėm pačios aiškiai, demonstratyviai pasakotis visai klasei, kitoms klasėms viską, kas ten buvo parašyta. Su menkiausiomis smulkmenomis, su tiksliu laiku bei neišpasakytu konkretumu. ",pvz, kaip tik vakar vakare apie 21 val ėjau pasivaikščiot su savo baltai rudu šuneliu, kuriam yra 5.4 metų ir tuomet…"Bei taip, jog ir ta šiukšlė girdėtų, bei jog kaifo jei nesuteikti, kad ji žino apie mus. Bet niekas nesuvoktų, ką mes pergyvenom, kaip mes muistėmės viduje, kai reikia pasakotis apie mus, kai mes nenorim, kai nepatinka. Bet tai suveikė, ta šiknąskylė tikrai ėmė jausti, jog mums nepakenkė. Bet ką galvojat kas toliau? Ta assholė kai sužijojo jos tėvai, ką ji darius, ėmė teisintis, kad mums išties tai net nerūpėjo niekad, kad ten ji skaitė kažką. Gi mes pačios dsr savanoriškai visiems pasakojomės. Ktu nach. POST FACTUM, KAI JAU NETURĖJOM KITO PASIRINKIMO PO JOS PADUGNIŠKUMO PASIREIŠKIMO MŪSŲ ATŽVILGIU. Turiu omeny, mes niekad natūraliai taip elgęsi nebūtume, o kiek mes viduj muistėmės tai pasakodamos kitiems. Aplamai jautėmis, tarsi ta šiknąskylį mus psichologiškai išprievartavus būtų. Mums tada buvo 15 abiems su drauge, gerai, jog buvom dvi. Kažkaip lengviau buvo tai iškęsti, kai ne viena, o tuo labiau tai nepasikartojo. Tačiau buvo itin baugu. Tos assholės iki šiol neapkenčiam. Tai patariu kad ir kaip noris nesuteikti smurtininkams kaifo, jog neva jiems nepavyko taip tavęs sužaloti bei tau pakenkti, kaip jie tikėjosi bei to pasekoje sakyt daryt įspūdį, jog nieko tokio. Patariu taip nesiealgti, nes assholai tuo anksčiau ar vėliau pasinaudos, bandant sumrnkinti tau atliktas žalas.