website hit counter

Kokio amžiaus norėtumėte išlikti visą gyvenimą?

Forums VForumas Širdies reikalai Kokio amžiaus norėtumėte išlikti visą gyvenimą?

  • Creator
    Discussion
  • #16940

    Anonimas (Autorius)

      Tai nereikštų, jog gyventumėte amžinai, tai vien reikštų, jog išliktumėte tokio paties amžiaus. Ar turite tikslų amžių pageidavaujamą ar amžiaus tarpsnį, jei tai būtų įmanoma-išlikti visuomet tokio paties amžiaus? Dėkui pasisakiusiems anonimams. 😀

    Page 1 of 2
    • Author
      Replies
    • #16943

      Anonimas

        Taip, maždaug dabartinio amžiaus mielai ir likčiau, tarpsnyje 35-40

      • #16964

        Anonimas

          30. Sveikata tuomet buvo puiki, figūra taip pat puiki, smegenų daugiau, nei prieš kokį penkmetį, pinigų pakankamai, viskas labai tiko 🙂

        • #16969

          Anonimas

            O man sveikata ar figūra kardinaliai nepasikeitė nuo 30, pinigų ir patirties dabar daugiau, todėl renkuosi tarpsnį arčiau 40

          • #16999

            Anonimas

              30-35. Turėjau geresnę figūrą ir daugiau jėgų, sveikatos.

            • #17042

              Anonimas

                Man 30. Tai dar įdomu pamatyt ateitį, tikiu patiks kažkas ir joje.
                Šiuo metu sakyčiau koks 19 – jauna, pilna jėgų, dar niekuo nenusivylus. Arba 27 – dar buvo sveikatos (po to labai suprastėjo, nors atrodytų jauna dar…) ir jau užsidirbau, patogiai gyvenau. Tai jei fiziškai, tai kuo jaunesnė, tuo geriau 😀 Jei čia ir turimas turtas, gyvenimo komfortas skaitosi ir pan., tai tada link tų 27 kažkur labiau.

              • #17053

                Anonimas (Autorius)

                  Ne dažnai išgirsi, kad 30 metų dar daug laiko apsispręsti ypač pasak medikus, tačiau šiais laikais jau ne akmens amžius bei puiku tuo, jog abu variantai yra normalūs. Tad linkiu nuspręsti pagal save

                • #17055

                  Anonimas (Autorius)

                    Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net tokiais ne kokiais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

                  • #17056

                    Anonimas

                      Iš tikrųjų, kaip kažkas minėjo, dėl fizinio kūno gal ir gerai būtų likti kokių 25, bet protelio, košės galvoj pradeda atsirasti daug vėliau, o kadangi dar kūnas negriūna, tai rinkčiausi likti ties 40 😂

                    • #17060

                      Anonimas (Autorius)

                        <blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

                        <blockquote>
                        <div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
                        Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

                        </blockquote>

                        </blockquote><br>
                        Labai jauna jau nesu, paprasčiausiai nei vienos dienos nebuvo, jog būtų mąstyta kitaip nuo pat vaikystės. O tai, jog tokių asmenų beveik nėra (taip atrodė, gal tada ir buvo taip) kurie patys savanoriškai nenori ir neplanuoja, gąsdino kiek vaikystėje/paauglystėje. Tarsi tokia vienintelė būtum. Bet puiku, kad laikai keičiasi ir visuomnės požiūris, jog tai kiekvieno asmeninis reikalas bei abu variantai yra normalūs, o ne kažkuris vienas.

                      • #17061

                        Anonimas (Autorius)

                          <blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

                          <blockquote>
                          <div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
                          Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

                          </blockquote>

                          </blockquote><br>

                          Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

                        • #17067

                          Anonimas (Autorius)
                            Anonimas

                            Labai faina tokiame forume surasti savo bendraminčių 🙂 Man irgi ginekologė prieš daug metų buvo pasakiusi, kad man gali būti sudėtinga pastoti, nes turiu pks, tačiau nei tada prieš daug metų, nei dabar, būnant 40-ies, man nelabai aktualu, galiu pastoti ar negaliu, nes paprasčiausiai motinystė manęs niekada nežavėjo ir jos niekada nenorėjau 🙂 Dar pamenu, kai ji šitaip pasakė, tai aš net pagalvojau ‘nu ir gerai, jei negaliu pastot, aš tų vaikų nei kiek ir nenoriu’ 😀 O kai nuėjus 35 metų profilkatiniams patikrinimams manęs vėl eilinį kartą paklausė, ar planuoju nėštumą, ir kai gavo atsakymą NE, tai o jetau kokia buvo ginekologės reakcija 😀 Labai akivaizdžiai parodė savo neigiamą požiūrį į tokio amžiaus ištekėjusią moterį, kuri neplanuoja nėštumo 😀

                            Anonimas

                            <blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

                            <blockquote>
                            <div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
                            Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

                            </blockquote>

                            </blockquote><br>

                            Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

                            Na, kad jums padėtų susivokti, teko girdėti, jog galima savanoriauti dėl pagalbos naujagimiams įstaigose ar vaikų globos namuose. Teko taip lyg girdėti, tačiau plačiau nieko apie tai nežinau. Bet visuomet galit pagelbėti draugei dėl vaikų priežiūros, jei ji sutinka. Tuomet tai padėtų susivokti galbūt.

                          • #17069

                            Anonimas

                              Aš irgi nežinau koks čia tas „receptas“ kaip sužinot, ar nori vaikų, Mano tėvų aplinkoj kiek kas pakalba, tai visiem netyčiukai buvo ir jau tada (pagal to meto supratimą) kaip ir nebuvo pasirinkimo. Negali sakyt yra kas džiaugiasi, laimingi dėl to. Aišku, yra kas mano, jog tai sugadino gyvenimą.
                              Dėl ginekologinių problemų – man cistų ir polipų nuolat būna. Vieną operavo (5 litrų dydžio, kol priėjau operacijos…). Bet tų mažesnių tai niekad neoperuoja, kas metus tikrinuos, tai jos tiesiog „išsivaikšto“. Ginė niekad neminėjo, kad čia dėl to gali būti problemų pastot. Va ir dabar buvau, man jau 30, rimčiau su vyru apie vaikus svarstom, užsiminiau dėl polipo, tai sako nieko tokio, jei per 6 mėn nepastosit, tai tada ateikit, žiūrėsim, gal tą polipą reiks šalint, o dažniausiai viskas ok būna.

                            • #17088

                              Anonimas (Autorius)
                                Anonimas

                                Aš irgi nežinau koks čia tas „receptas“ kaip sužinot, ar nori vaikų, Mano tėvų aplinkoj kiek kas pakalba, tai visiem netyčiukai buvo ir jau tada (pagal to meto supratimą) kaip ir nebuvo pasirinkimo. Negali sakyt yra kas džiaugiasi, laimingi dėl to. Aišku, yra kas mano, jog tai sugadino gyvenimą.
                                Dėl ginekologinių problemų – man cistų ir polipų nuolat būna. Vieną operavo (5 litrų dydžio, kol priėjau operacijos…). Bet tų mažesnių tai niekad neoperuoja, kas metus tikrinuos, tai jos tiesiog „išsivaikšto“. Ginė niekad neminėjo, kad čia dėl to gali būti problemų pastot. Va ir dabar buvau, man jau 30, rimčiau su vyru apie vaikus svarstom, užsiminiau dėl polipo, tai sako nieko tokio, jei per 6 mėn nepastosit, tai tada ateikit, žiūrėsim, gal tą polipą reiks šalint, o dažniausiai viskas ok būna.

                                Man mažiausiai dvi ligos. Iš jų viena endometriozė. Ir nors man tai nėra aktualu (kol nėra nepakenčiamų skausmų ar kuriems vaistai nepadeda ir pan.) Kurios planuotų bent kažkada ateityje, ar net tos kurios dvejoja, toms nereikėtų delsti eiti, tirtis bei gydytis kuo anksčiau. Geriau aplamai profilaktiškai pasitikrinti mano nuomone, nelaukti kol atsiras simptomai.

                              • #17090

                                Anonimas (Autorius)
                                  Anonimas

                                  Labai faina tokiame forume surasti savo bendraminčių 🙂 Man irgi ginekologė prieš daug metų buvo pasakiusi, kad man gali būti sudėtinga pastoti, nes turiu pks, tačiau nei tada prieš daug metų, nei dabar, būnant 40-ies, man nelabai aktualu, galiu pastoti ar negaliu, nes paprasčiausiai motinystė manęs niekada nežavėjo ir jos niekada nenorėjau 🙂 Dar pamenu, kai ji šitaip pasakė, tai aš net pagalvojau ‘nu ir gerai, jei negaliu pastot, aš tų vaikų nei kiek ir nenoriu’ 😀 O kai nuėjus 35 metų profilkatiniams patikrinimams manęs vėl eilinį kartą paklausė, ar planuoju nėštumą, ir kai gavo atsakymą NE, tai o jetau kokia buvo ginekologės reakcija 😀 Labai akivaizdžiai parodė savo neigiamą požiūrį į tokio amžiaus ištekėjusią moterį, kuri neplanuoja nėštumo 😀

                                  Anonimas

                                  <blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

                                  <blockquote>
                                  <div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
                                  Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

                                  </blockquote>

                                  </blockquote><br>

                                  Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

                                  Na, asmeniškai nesiruošiu nuo senų seniausiai net kada nors gyvenime antros pusės turėti, tai jūsų ginekologė į tai galbūt dar prasčiau sureaguotų 😀 Mano nuomone, pas šiek tiek vyresnę medikę patekote, kadangi paprastai visi puikiai suvokia, kad tai kiekvieno asmeninis reikalas.

                                • #17092

                                  Anonimas
                                    Anonimas
                                    Anonimas

                                    Labai faina tokiame forume surasti savo bendraminčių 🙂 Man irgi ginekologė prieš daug metų buvo pasakiusi, kad man gali būti sudėtinga pastoti, nes turiu pks, tačiau nei tada prieš daug metų, nei dabar, būnant 40-ies, man nelabai aktualu, galiu pastoti ar negaliu, nes paprasčiausiai motinystė manęs niekada nežavėjo ir jos niekada nenorėjau 🙂 Dar pamenu, kai ji šitaip pasakė, tai aš net pagalvojau ‘nu ir gerai, jei negaliu pastot, aš tų vaikų nei kiek ir nenoriu’ 😀 O kai nuėjus 35 metų profilkatiniams patikrinimams manęs vėl eilinį kartą paklausė, ar planuoju nėštumą, ir kai gavo atsakymą NE, tai o jetau kokia buvo ginekologės reakcija 😀 Labai akivaizdžiai parodė savo neigiamą požiūrį į tokio amžiaus ištekėjusią moterį, kuri neplanuoja nėštumo 😀

                                    Anonimas

                                    <blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

                                    <blockquote>
                                    <div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
                                    Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

                                    </blockquote>

                                    </blockquote><br>

                                    Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

                                    Na, asmeniškai nesiruošiu nuo senų seniausiai net kada nors gyvenime antros pusės turėti, tai jūsų ginekologė į tai galbūt dar prasčiau sureaguotų 😀 Mano nuomone, pas šiek tiek vyresnę medikę patekote, kadangi paprastai visi puikiai suvokia, kad tai kiekvieno asmeninis reikalas.

                                    Žinokit, galiu tik paantrinti narei, kuri sako, kad ginės kabinėjasi prie merginų gyvenimo būdo. Man su tuo susidurti neteko, kadangi „viskas pagal vadovėlį”, bet stebina pačia blogiausia prasme, kiek sau leidžia moralizuoti gydytojos/-ai, kai yra kažkokių problemų. Tokiu atveju nežinau, kaip turi būt psichologiškai pasiruošusi, kad atlaikytum įvairias replikas, ne iš vienos pažįstamos teko girdėti. Prie sveikatos problemų prisideda dar ir psichologinės tuomet.
                                    Turėtų būti sustiprinta etikos programa, ruošiant sveikatos/socialinius specialistus 😀

                                  Page 1 of 2

                                  Log in to reply.