-
Discussion
-
Kai pasimatyme nebuvai jau 2 metus, niekas tinderyje neatraso, matchų beveik negaunu susikuri nauja 4-5 like ir gali trinti už 3 dienų, realybėje pamatęs nors kiek intriguojančią merginą visas pasimeti tiesiog ir atrodo uzsiblokuoja kažkas pas tave viduje is jauduliuko, atrodo negali pasitikinciai žiūrėti į ją nenuleidziant akių, vistiek pažiūri ir nuleidi vėl. Nors kalbėti tikrai pakalbeciau, nepasimesciau labai ir nemikciociau, bet apie visokius kalbinimus gatvėje galima pamiršti, nes smukęs pasitikėjimas savimi žiauriai ir tiesiog bijau žodžio ne, bijau bandyti nudegti ir dar labiau save susigadinti, nežinociau net ką sakyti juk nesakysi labas, gal norėtum susipažinti? Ir tt..
Nesu nei baisus kažkoks nei ką, turiu 1,91 ūgį (- juk merginų svajonė aukštas turėtų būti), dažnai kerpuosi stengiuosi prisižiūrėti išvaizdą, vairuoju, prie ežerų ir pasideginu tai esu dar ir ne baltas visiškai, veidas irgi pusetinas na tikrai nesu baisus koks, bet va su pažintimis kažkaip sunkiai, anksčiau ir su pasimatymais sekėsi, neidavo tai neidavo, bet pasitikejau savimi labai, su viena susitinki su kita, buvo apie ka pasvajoti, dabar išvis atrodo gyventi nebesinoti..
Pradinis tikslas būtų nueiti bent į pasimatymą, praeiti centru, nueiti kavos kai taip seniai jame buvau, nors kažkiek pakelti savo pasitikėjimą savimi, pabendrauti smagiai, apie kažkokius santykius net negalvoju, nes turbūt vistiek prames po pasimatymo( taip, ant tiek nepasitikiu jau), kaip nors nueiti į tą pasimatymą? Gal užsienyje lengviau būtų su merginomis?
Log in to reply.