Nenormalūs keistuoliai – kaip gyvenat?

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Jeigu priklausote taip vadinamai „nenormalių keistuolių” kategorijai, pasipasakokite kaip klostosi jūsų gyvenimas. Jeigu darote ar darėte kažką, kas neįeina į visuomenės normas ir standartus, pvz. gyvenat netradicinį gyvenimą, studijavot keistas programas universitete ar kolegijoj, dirbot keistus darbus, arba nieko nestudijavot ir nedirbot, užaugot keistuolių šeimose, turit keistų veiklų, užsiėmimų, neturėjot niekada berno arba panos ir t.t. Parašykit, ar patinka jums toks gyvenimas, ir kiek jums metų.

Aš autizmą turiu, tai nuo normos nukrypstantis elgesys ir bendravimas ir gyvenimo būdas man yra norma, reikia gerokai pasistengti, kad pasirodyčiau normali. Tai, kas yra normalu, dažnai suprantu tik iš interneto, tyrimų ir knygų XD

kadangi jus turit autizma, tai jus normalus autistiskas zmogus, velgi isipaisot i normas 🙂

Kaip autistiškas žmogus

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Jeigu priklausote taip vadinamai „nenormalių keistuolių” kategorijai, pasipasakokite kaip klostosi jūsų gyvenimas. Jeigu darote ar darėte kažką, kas neįeina į visuomenės normas ir standartus, pvz. gyvenat netradicinį gyvenimą, studijavot keistas programas universitete ar kolegijoj, dirbot keistus darbus, arba nieko nestudijavot ir nedirbot, užaugot keistuolių šeimose, turit keistų veiklų, užsiėmimų, neturėjot niekada berno arba panos ir t.t. Parašykit, ar patinka jums toks gyvenimas, ir kiek jums metų.

Aš autizmą turiu, tai nuo normos nukrypstantis elgesys ir bendravimas ir gyvenimo būdas man yra norma, reikia gerokai pasistengti, kad pasirodyčiau normali. Tai, kas yra normalu, dažnai suprantu tik iš interneto, tyrimų ir knygų XD

kadangi jus turit autizma, tai jus normalus autistiskas zmogus, velgi isipaisot i normas 🙂

Diždžioji dalis aplinkinių nežino, kad turiu autizmą. Tarp autistiškų žmonių, kur jaučiuosi normali, būnu Max 2 dienas per metus.

Anonimas

O čia gal labiau iš kokių giminės tetulių? Aš panašaus amžiaus irgi nenoriu vaikų, bet laimei mažai kas drįsta klausti tiesiogiai. Draugės, tėvai žino, kad nenorime, tolimesnį jau tokiam amžiuje neklausia 🙂

Apie kokį amžių kalba?

39 m

Man ir mano draugams 40+ irgi niekas neklausineja apie vaikus ir neizeidineja. Tai cia man taip keistai nuskambejo. Irgi pritariu,kad cia nebent gimines taip sako.

Anonimas

Anonimas

Apskritai manau būtų lengviau būti normaliai ir kaip visi. Bet tada turėčiau iš esmės būti kitokia, kitaip mąstyti. Nes jei su savo pasaulio supratimu staiga atsidurčiau kažkieno „normaliam“ gyvenime, tai tikrai man ten sunku būtų.
Esu introvertė, domiuosi ekologija ir gyvūnų teisėm, esu pesketarė (daug kam čia iškart „o ką valgai??“ būna :D), mano namuose daug „keistų“ sprendimų, tokių kaip kompostavimas, medžiaginiai pirkinių (visą gyvenimą) ir svėrimo maišeliai (5+ metų), kai tai tikrai nebuvo norma. Nesidažau, nesu buvus manikiūro ar pedikiūro, kirpykloje per 30 metų esu buvus 3 kartus. 2 iš jų 2 metų laikotarpy 😀 Mėgstu skaityt, mėgstu vaikščiot gamtoj, nemėgstu naminių gyvūnų (myliu, kai kiti juos turi, bet pati nenoriu, man per didelė atsakomybė atrodo, nes noriu pasirūpint tobulai, o ne „bilekaip“, bet ištisai visi dovanoja, atiduoda ir aplinka mano, kad aš juos myliu). Esu labai jautri, empatiški, todėl dažnai sunku, ypač kai silpnesnis kenčia. Kokiam naglam giminaičiai tai be kalbų sakau „ne“, bet jei kas gyvūnų ar vaiką skriaudžia, tai negaliu praeit, esu į daug konfliktų dėl to įsivėlus…
Tai nežinau, ar esu keista? Manau visi mes savaip „keisti“. Norma nelabai egizstuoja, gal nebent vidurkis?

skaitau ir galvoju kodel jus save laikot isskirtine,as gimus rusu laikais, tai daugelis zmoniu turi tuos maiselius nuo neatmenamu laiku is iprocio, tada ir nemazai buvo rusiuojama (makulatros ir buteliu pridavimo tasku kiek buvo). Daugelis nenori tureti gyvunu, pasidziaugia jais is tolo. Skaitymas norma, (man asmeniskai keista kai pasako zmogus, kad neskaito nieko ). Jus mano akimis normalus zmogus. Net nezinau, ka jus galit keistumu laikyti. Be makiazo ir pedikiuru daug moteru vaiksto. As kerpu, nes nemegstu ilgu plauku 😀

Tai čia turbūt kiekvienam „norma“ yra suprantama kitaip. Mano aplinka (tėvai, anyta) yra tokie labiau tradicinių lietuviškų pažiūrų, jei taip galima pasakyt. Tai jiem kliūva, kad ir ne visas mėsos rūšis valgau, ir kad rūšiuoju, depozitą visada priduodu, neperku visokių vienkartinių dalykų. Čia gal tokios smulkmenos, bet, pvz., kai su šeima išsiruoši į gamtą, tai aš visada būnu balta varna su savo tikrom lėkštėm ir šakutėm (o ne su viskuo vienkartiniais) ir t. t. Taip pat mano domėjimąsis gyvūnų teisėm, ėjimas į protestus, savanoriavimas ir pan. – irgi atrodo keista. Ne tik kad dėl gyvūnų, bet ir apskritai tas protesto, kažkokių peticijų rašymas „tradiciniams“ žmonėms labai keistas atrodo. Taı̇̀ aš tikrai jaučiuos išskirtinė, tiek su gimine susitikus, tiek darbe – kur kolegės apie manikiūrus ir kosmetiką kalba, o aš kažkur stalčiuj turiu tušą dar nuo studijų laikų ir gal prieš 2 metus buvau sumąsčius pasidažyt 😀 Man atrodo, kad tokios smulkmenos labiau žmogų daro keistuoliu, nei pvz., koks keliavimas ir samdomo darbo neturėjimas (kaip Aurimas), nes tada tu – įdomybė – visi nori žiūrėt, skaityt apie tave. O kai gyveni paprastą gyvenimą, bet šalia esamų „normų“, tai va tada atrodo keista visiem. Aišku, galėčiau ir daugiau tų „keistumų“ pavardint, bet būtų labai lengva atpažint. Būtent todėl, kad tai „keista“. Jei rašyčiau, kad dirbu ofise, o manikiūro einu kas 2 savaites, tai ką čia atpažinsi? Kas antra jei ne kiekviena tą patį parašyt galėtų.

Anonimas

Anonimas

Mane drįsta vadinti bevaike… Ir skamba taip, tarsi aš būčiau visiškai kažkokia nenormali…:( 🙁 🙁

Anonimas

Anonimas

Aš turiu vyrą, kurį labai myliu, ir jis myli mane, bet nenoriu turėti vaikų ir neplanuojami vaikai mūsų poroje. Tai kaip manot, kokia aplinkinių nuomonė apie mane/mus ? 🙂 Žinoma kad neigiama… Mane laiko nenormalia… Nes nu kaip įmanoma nenorėti turėti vaikų su mylimu vyru…??? 🙂 🙂 🙂 Šiaip gailiuosi, kad atvirai esu pasakiusi, jog nenoriu turėti vaikų. Man reikėjo sakyti, kad negaliu. Tada požiūris būtų visai kitoks.

keiskit aplinka, nebent cia jus jusu tevai ir gimines tokiais laiko, nes vaiku neturejimas ir nenorejimas yra normalu. Ypac kai dabar visur visi skelbiasi ta. Dabar keisciau yra isgirsti, kad kazkas vaiku nori, o jei dar kelis, tada jau ziuri kaip i keistuoli.

Su kuo jus bendraujat? Net kaime ir ten taip nedaro.

Džiaukitės, kad turit palaikančią aplinką. Mano visi artimiausi giminaičiai su aukštaisiais, daug kas su magistrais ir dr. Yra kas univere dirbe dėstytojais ir pan., tikrai nepriskirsi „kaimo“ mentalitetui. Bet vaikų ir kt. klausimai – šakės. Yra šovę „o sustorėjai, gal laukiesi“ arba „tai nepavyksta, gal Petrą (mano partnerį) pamokint reiktų ką ten daryt?“. Savo tėvam kažkada ramiai bandžiau aiškint, kad tokie klausimai nemandagūs yra. Tai jie kaip ir pritarė,k ad darbe kolegės neklaustų, bet „tu gi mūsų vaikas, tavęs galima klausti“. Na jie tiesiog nejaučia ribų nors ir sakai „ne“. Tai dabar tiesiog visada kartoju tą patį atsakymą žodis žodin, kad suprastų, jog nieko naujo neišpeš. Išsilavinimas, pareigos ar gyvenamasis adresas nenurodo, ar žmonės elementariai mandagūs yra ir jaučia ribas…

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Apskritai manau būtų lengviau būti normaliai ir kaip visi. Bet tada turėčiau iš esmės būti kitokia, kitaip mąstyti. Nes jei su savo pasaulio supratimu staiga atsidurčiau kažkieno „normaliam“ gyvenime, tai tikrai man ten sunku būtų.
Esu introvertė, domiuosi ekologija ir gyvūnų teisėm, esu pesketarė (daug kam čia iškart „o ką valgai??“ būna :D), mano namuose daug „keistų“ sprendimų, tokių kaip kompostavimas, medžiaginiai pirkinių (visą gyvenimą) ir svėrimo maišeliai (5+ metų), kai tai tikrai nebuvo norma. Nesidažau, nesu buvus manikiūro ar pedikiūro, kirpykloje per 30 metų esu buvus 3 kartus. 2 iš jų 2 metų laikotarpy 😀 Mėgstu skaityt, mėgstu vaikščiot gamtoj, nemėgstu naminių gyvūnų (myliu, kai kiti juos turi, bet pati nenoriu, man per didelė atsakomybė atrodo, nes noriu pasirūpint tobulai, o ne „bilekaip“, bet ištisai visi dovanoja, atiduoda ir aplinka mano, kad aš juos myliu). Esu labai jautri, empatiški, todėl dažnai sunku, ypač kai silpnesnis kenčia. Kokiam naglam giminaičiai tai be kalbų sakau „ne“, bet jei kas gyvūnų ar vaiką skriaudžia, tai negaliu praeit, esu į daug konfliktų dėl to įsivėlus…
Tai nežinau, ar esu keista? Manau visi mes savaip „keisti“. Norma nelabai egizstuoja, gal nebent vidurkis?

skaitau ir galvoju kodel jus save laikot isskirtine,as gimus rusu laikais, tai daugelis zmoniu turi tuos maiselius nuo neatmenamu laiku is iprocio, tada ir nemazai buvo rusiuojama (makulatros ir buteliu pridavimo tasku kiek buvo). Daugelis nenori tureti gyvunu, pasidziaugia jais is tolo. Skaitymas norma, (man asmeniskai keista kai pasako zmogus, kad neskaito nieko ). Jus mano akimis normalus zmogus. Net nezinau, ka jus galit keistumu laikyti. Be makiazo ir pedikiuru daug moteru vaiksto. As kerpu, nes nemegstu ilgu plauku 😀

Tai čia turbūt kiekvienam „norma“ yra suprantama kitaip. Mano aplinka (tėvai, anyta) yra tokie labiau tradicinių lietuviškų pažiūrų, jei taip galima pasakyt. Tai jiem kliūva, kad ir ne visas mėsos rūšis valgau, ir kad rūšiuoju, depozitą visada priduodu, neperku visokių vienkartinių dalykų. Čia gal tokios smulkmenos, bet, pvz., kai su šeima išsiruoši į gamtą, tai aš visada būnu balta varna su savo tikrom lėkštėm ir šakutėm (o ne su viskuo vienkartiniais) ir t. t. Taip pat mano domėjimąsis gyvūnų teisėm, ėjimas į protestus, savanoriavimas ir pan. – irgi atrodo keista. Ne tik kad dėl gyvūnų, bet ir apskritai tas protesto, kažkokių peticijų rašymas „tradiciniams“ žmonėms labai keistas atrodo. Taı̇̀ aš tikrai jaučiuos išskirtinė, tiek su gimine susitikus, tiek darbe – kur kolegės apie manikiūrus ir kosmetiką kalba, o aš kažkur stalčiuj turiu tušą dar nuo studijų laikų ir gal prieš 2 metus buvau sumąsčius pasidažyt 😀 Man atrodo, kad tokios smulkmenos labiau žmogų daro keistuoliu, nei pvz., koks keliavimas ir samdomo darbo neturėjimas (kaip Aurimas), nes tada tu – įdomybė – visi nori žiūrėt, skaityt apie tave. O kai gyveni paprastą gyvenimą, bet šalia esamų „normų“, tai va tada atrodo keista visiem. Aišku, galėčiau ir daugiau tų „keistumų“ pavardint, bet būtų labai lengva atpažint. Būtent todėl, kad tai „keista“. Jei rašyčiau, kad dirbu ofise, o manikiūro einu kas 2 savaites, tai ką čia atpažinsi? Kas antra jei ne kiekviena tą patį parašyt galėtų.

sakyciau tavo seima keisti 😀 nes kiek net pensininku pazistu, visi i keliones, isvykas nesiveza vienkartiniu indu ir irankiu. Rusiuoja, gyvuniukus prijaucia, mesa valgo, bet nesupranta nevalganciu,bet nu kiekvienam savo. Isvis vyresni zmones turi net tuos vezimukus maisus, kad nereiketu maiseliu imti.

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Mane drįsta vadinti bevaike… Ir skamba taip, tarsi aš būčiau visiškai kažkokia nenormali…:( 🙁 🙁

Anonimas

Anonimas

Aš turiu vyrą, kurį labai myliu, ir jis myli mane, bet nenoriu turėti vaikų ir neplanuojami vaikai mūsų poroje. Tai kaip manot, kokia aplinkinių nuomonė apie mane/mus ? 🙂 Žinoma kad neigiama… Mane laiko nenormalia… Nes nu kaip įmanoma nenorėti turėti vaikų su mylimu vyru…??? 🙂 🙂 🙂 Šiaip gailiuosi, kad atvirai esu pasakiusi, jog nenoriu turėti vaikų. Man reikėjo sakyti, kad negaliu. Tada požiūris būtų visai kitoks.

keiskit aplinka, nebent cia jus jusu tevai ir gimines tokiais laiko, nes vaiku neturejimas ir nenorejimas yra normalu. Ypac kai dabar visur visi skelbiasi ta. Dabar keisciau yra isgirsti, kad kazkas vaiku nori, o jei dar kelis, tada jau ziuri kaip i keistuoli.

Su kuo jus bendraujat? Net kaime ir ten taip nedaro.

Džiaukitės, kad turit palaikančią aplinką. Mano visi artimiausi giminaičiai su aukštaisiais, daug kas su magistrais ir dr. Yra kas univere dirbe dėstytojais ir pan., tikrai nepriskirsi „kaimo“ mentalitetui. Bet vaikų ir kt. klausimai – šakės. Yra šovę „o sustorėjai, gal laukiesi“ arba „tai nepavyksta, gal Petrą (mano partnerį) pamokint reiktų ką ten daryt?“. Savo tėvam kažkada ramiai bandžiau aiškint, kad tokie klausimai nemandagūs yra. Tai jie kaip ir pritarė,k ad darbe kolegės neklaustų, bet „tu gi mūsų vaikas, tavęs galima klausti“. Na jie tiesiog nejaučia ribų nors ir sakai „ne“. Tai dabar tiesiog visada kartoju tą patį atsakymą žodis žodin, kad suprastų, jog nieko naujo neišpeš. Išsilavinimas, pareigos ar gyvenamasis adresas nenurodo, ar žmonės elementariai mandagūs yra ir jaučia ribas…

Kad Lt visi su aukstuoju. Mano tevai paprasti darbininkai, bet net jie gyvenime neprikistu,kad va sustorejai. Nu sakes. Jusu deja aplinka be kulturos. Uzjauciu. Siulau nupirkti visiems kaledoms knyga etiketo, gal kazka ismoks. Pas mus VU budavo tokiu trenktu destytoju, kurie studentus net sudirbdavo, nes va sie kazkuo neitiko (tai koki zodi ne ta pasake, atejo ne taip apsirengia). Kiek girdejau, 20m praejo, vis dar tas pats, bet ir tie destytojai ziuriu nelabai keiciais, nes tie patys sedi be kulturos.

Mes su vyru apie tokius sakom kad turbūt patys nelaimingi vaikų susilaukę ir todėl nori, kad ir kiti patirtų kaip jie

Apie manikiūrą, niekada jo nesidarau, bet keista nesijaučiu dėl to

Anonimas

Mes su vyru apie tokius sakom kad turbūt patys nelaimingi vaikų susilaukę ir todėl nori, kad ir kiti patirtų kaip jie

Apie manikiūrą, niekada jo nesidarau, bet keista nesijaučiu dėl to

Dar teko girdėti tokį „argumentą” – tokia graži pora, abu tokie gražučiai, tai visi laukia tų vaikučių, nes turėtų gautis kažkas wow 😀

Aš jaučiuosi kažkiek keista, tačiau sunku paaiškinti, kodėl. Bet tas išskirtinumas, apie kurį daug kas rašo man labai žavingas ir visai ne keistas, tiesiog tokie žmonės man labiau išprusę, ar kaip pasakyti, ir kaip tik labiau norisi su tokiais bendrauti, negu su tais standartiniais, kur kreivai žiūri į kitokius. Aplamai daug priklauso, kokioj aplinkoj atsidursi. Ta, kurioje žiūri kaip į keistuolį, man yra tiesiog žlugdanti aplinka. O atradus bendraminčius patampi ne toks ir keistas.

Turiu nuosava (0 paskolu) buta Vilniuj, dirbu Vokietijoj, turiu Vokiška sutarti, uždirbu ~40000€ per metus į rankas. Vokietijoj už nieka nemoku, išskyrus maista.
Labai nuobodu, naršau internete jog nepradėt gert.

Dažnai repetuojuosi, kad atrodyčiau normalesnė, labai renku ką sakau, beveik nejuokauju tarp bendradarbių ir mažiau pažįstamų žmonių, kad nepamatytų, kokia esu, ir išlaikyčiau pasitikėjimo vertą kompetetingą įvaizdį. Leidžiu sau šiek tiek laisviau elgtis tik tarp draugų, bet tuomet kaskart vis išgirstu, “x is crazy!”, “How to understand you? I have hard time understanding you. Could you please explain yourself…”. Ar tiesiog yra šokiruoti. Aš humore beveik nejaučiu ribų, kai atsipalaiduoju, nejaučiu kitų žmonių ribų, atviraudama taip pat prastai jaučiu ribas, mano elgesys atsipalaidavus kitiems atrodo random. Ir jeigu kur sau leidžiu labiau atsipalaiduoti, beveik visur mane laiko crazy ir manęs bijo, mano kad esu nepatikima, neprognozuojama. Aš savo viduje keista nesijaučiu, bet kiti mane stipriai išgyvena kaip keistą.

Jus užsienyje gyvenate? Tai gal mintis ne taip reiškiat ir atrodot crazy

Anonimas

Jus užsienyje gyvenate? Tai gal mintis ne taip reiškiat ir atrodot crazy

Jo, dabar užsieny gyvenu kelis metus. Na bet ir Lietuvoje aš jau nuo mažų dienų pasižymėjau. Tėvai buvo kviečiami į mokyklą dėl mano pasisakymų, klasiokai keliose mokyklose laikė didžiausia klasės beprote dėl elgesio ir kalbų. Universitete per pirmuosius mėnesius prisišnekėjau tiek, kad draugai kelis metus per paskaitas šalia atsisakė sėdėti. Po to išmokau labai save slėpti, ir būti savimi tik šeimos rate ir kai kada su antra puse.