website hit counter

Nepalaikau vyro

Forums VForumas N-18 Nepalaikau vyro

  • Creator
    Discussion
  • #13741

    Anonimas (Autorius)

      Pastebėjau, kad nesugebu palaikyti vyro jo veikloje ar sumanymuose. Kažkada sumąstė verslą, kavinę – arbatinę. Tiesiog pykomės, nes idėjos buvo gan vaikiškos, plius būčiau įtraukta ir aš, o aš nenoriu daryti to, kuom netikiu. Šiaip pinigų mes tam neturėjome, tai iš ko tas verslas pasistatytų. Dabar pasinešė ant dviračių. Atrodo viskas ok, faina, lai turi veiklą. Bet iš to išplaukia kažkokios problemos, kad kiekviena laisva minutė ant dviračio, laiko mes nebeplanuojam, arba būna suplanuojam vakarą, jis dieną laisvas, išsilaksto su tuo dviračiu, su manim nebeina, nors būna pažadėjęs. Tuomet finansinis niuansas, dalyvaus kažkokiose varžybose, pradėjo viską iš eilės pirkti, nors darbo šiuo metu pastovaus neturi. Perka dviračiui kitas padangas, nors dviratis naujas, lenciūgus mačiau turi kitus, rūbai, reikia jam ir batų specialių, akinių… Nors žinau, kad prisipirks, ir pames tą savo veiklą. O be to būna perka kas pigiau, nepasiteisina tada vėl tą patį už brangiau… Nors varžybos grynai mėgėjų bus, profesionaliem reikalam dar nepasiruošęs. O kur dar tai kad esu įpareigota važiuoti į kitus miestus su juo, palaikyti, visą dieną ar savaitgalį skirti jo veiklai. Pastebėjau, kad tas nepalaikymas atsiranda ten, kur matau kažkokias grėsmes, ypač finansines, arba kenčia mūsų reikalai, nes pasineria smarkiai kažkur. Buvo kažkada mėgėjiškas krepšinis, tai būdavo kažkur esam išvykę netoli, pakvies pažaisti, tai skubam lekiam namo kad spėti į laiką, nors planuose buvo pabūti ilgiau.
      Kas su manim negerai?
      Tarkim jei kokia darbinė veikla, tai dažniausiai palaikau, skatinu, kažkada ant savęs norėjo dirbti, ieškoti klientų, skatinau, palaikiau, padėjau netgi, bet deja tokios veiklos nesitęsia ir viską meta nepasiekęs tikslo.

    Page 15 of 19
    • Author
      Replies
    • #18637

      Anonimas (Autorius)

        Kažkas sakė gerai, kad manęs nebus kai grįš, galės ramiai išsikraustyti. Tikrai, pats tas, kur rūpinasi kraustymusi. Jis užsirašęs į dviračių lenktynes tam savaitgaliui! Man atrodo ne tuo turėtų rūpintis, jei buvo sutarta grįš ir daiktus išsiveš.
        Dar grįžtant kodėl tema buvo sukurta. Netikėtai sužinojau, kad nusipirko kitą dviratį, mandresnį, brangesnį. Jo net Lietuvoje nėra, ten važinėjasi retai, ir jis perka tokius pirkinius. Dėl pirmo dviračio turėjome konfliktų, nes skatinau palaukti, apgalvoti, kokio tikrai norisi, be to buvo vėlyvas ruduo, kaip ir nebūtinas pirkinys, pinigų irgi ne per daugiausiai buvo. Ne, užsispyrė, pirko, jam nepatarsi, ir pavasarį mačiau, kad nepatenkintas. Tai aš labai džiaugiuosi, kad mes skiriamės ir man nebereikės šitų neadekvačių nesąmonių matyti.

      • #18651

        Anonimas

          Tu zmogau jau senai per 2men issikraustyti galejai ir sau ramiai gyvent, bet ne, reikia tempti guma, drama kelti, ramiai gyventi matos nepatinka jums. Jus matomai problemu neturit, tai susikuriat

        • #18653

          Anonimas (Autorius)

            Negalėjau. Atšok su savo vertimu mane kraustytis. Ne tau žinoti mano aplinkybes, kodėl čia lieku. Gali raukti šitą klausimą. Aš tokiem kelmam nenusileidinėsiu. Tegul neša atsakomybę už savo žodžius ir poelgius. Taip ir pripranta, kai visi nusileidžia, paskui ir šika ant galvos.

          • #18660

            Anonimas

              Bet kad jis nesiruošia kraustytis, jam čia labai patogu apsistoti, o išlaidomis turbūt neprisideda?

            • #18665

              Anonimas (Autorius)

                Bus išaiškinta taip, kad susiprastų, nes dabar per švelniai elgiausi. Niekas nesako, kad jis to nepadarys, tiesiog matau, kad nesiskubins.

              • #18667

                Anonimas
                  Anonimas

                  Bus išaiškinta taip, kad susiprastų, nes dabar per švelniai elgiausi. Niekas nesako, kad jis to nepadarys, tiesiog matau, kad nesiskubins.

                  bln per kelis metus neissiaiskinat santykiu ir staiga jau jums drasos atsirado aiskintis 😀 gi dar pries savaite ar kada cia saket laukiat griztancio, dabar jau ale bijot 😀

                • #18669

                  Anonimas (Autorius)

                    Neketinu aiškintis santykių, o tiesiog aiškiai bus pasakyta kad tarp važiavimų jis tegul nesitiki gyventi kartu.
                    Ir šiaip nelaukiau aš jo nei prieš savaitę, nei prieš mėnesį.

                  • #18696

                    Anonimas

                      Autore, kada paskutinį kartą jam įkišt davėt? Ar planuojat vėl duot, ar jau nebe ir čia galutinai skiriamasi? 😀 😀 😀

                    • #18706

                      Anonimas

                        Labai jau ilgai skiriatės, šiaip iškart viskas laukiama, ne taip skausmingai tampant gumą

                      • #18709

                        Kiek moteris verta – tokio lygio ir vyrus prie savęs prisileidžia. Jeigu pas pačią nėra savigarbos, yra greičiausiai iš prastos šeimos, visi draugai aplink tokie besipykstantys, pageriantys ar dar kokie tai ir gyvenimas toks pat. Kai žmogus nori augti ir tobulėti tai jo ir vertė automatiškai kyla. O pokyčiams pirmiausia reikia didelio noro, ir tada didelės drąsos. Pilna tokių porų, kur abu galėtų turėti geriau, bet sėdi dėl patogumų arba elementarių traumų, kurios suriša. Nu maždaug, vaikystėj mačiau tik marozus su treningais tai dabar man jie visi labai mieli atrodo, primena namus. Yra toks dalykas kaip išmokti scenarijai, ir laisva valia bei savikritika. Kuomet išmokastama pažvelgti į save tada įmanomas kelias į scenarijų keitimą. To autorei ir palinkėsiu. O gyvenimą turėti jūs, pvz, galėtumėte su nuostabiu vyru, nusipirkę savus namus, su vyru, kuris jus gerbtų, vežtųsi į keliones, apmokėtų didžiąją dalį mokesčių, mylėtų jus ir vaikus, jaustumėtės saugi ir laiminga. Galėtumėte. Bet tai jūsų pasirinkimas, jei renkatės šį vyrą, nes tiek išneša jūsų savigarba tai linkiu ir jums laimės. Žinoma, kad jis grįš ir žinoma, kad lips pas jus į lovą. Nes tokiems sunku susirasti kitas moteris, dažna protingesnė į tokius net nežiūri😃 o prastesnės jau ir jam nebesinori. Tik kad ir jis prastos kokybės, jei taip galima pasakyti, mažai ką kaip vyras gali pasiūlyti. Tai jūs jam kaip ir labai geras variantas jau perkopus 30imt ir vis dar gyvenant kaip 18mečiui. Abu save įsikalinote, ir galimai nugyvensite iki gyvenimo galo. Gaila, bet turbūt visi laimingi būti negalime. Sėkmės bet kokiu atveju.

                      • #18713

                        Anonimas

                          Tai vat esmė būtų jo į lovą nepriimti

                        • #18753

                          Anonimas

                            Autore, nuoširdžiai jum linkiu lipt per save ir ieškot naujo būsto. Gi priima su tais augintiniais… Tiesiog išsikraustot ramiai, „vyrą“ informuojat, kad jo nuomojama bute nebegyvenat ir viskas. (Gi sakėt nuoma jo vardu). Dar dėl visa ko galit šeimininkam parašyt, jei turit kontaktus, kad „Sveiki, esu rasa, gyvenau su petru jūsų bute, bet nuo 07-30 išsikraustau, tik norėjau informuoti, jog nuo šiol jums lieka 1 nuomininkas“.
                            Tiesiog taip išsispręstų daug problemų – neliktų baimės, kad vyras išmes, kai jis grįš, nereikės su juo bendraut ir matytis, nesakykit savo naujo adreso, kad neatsibelstų. Be to – neturės raktų, nereiks jaudintis, kad apvogs. Galų gale – jis turės savo kampą ir pas jus nakvot nesiprašys bei pajus, kad jūs rimtai. Nes dabar tipo skiriatės, bet kas faktiškai pasikeitė? Niekas. Jūs vis dar ten pat gyvenat ir laukiat jo grįžtančio (na, gal jūs širdy nelaukiat, bet jam lengva prisigalvot, kad laukiat, kai gyvenat jo bute).

                          • #18757

                            Anonimas

                              Taip būtų teisinga, bet jei gerai pameni, autorė labai prie to buto prisirišusi ir netgi norėtų jį pirkti, o sutartis lyg ir jo vardu? Tai mano nuomone seniausiai reikėjo sukrauti jo daiktus į maišus ir suderinti nuomos perrašymus jos vardu

                            • #18849

                              Anonimas (Autorius)

                                Atsakymas į Depth žinutę – ačiū už išsamų komentarą. Šeimoje augau normalioje, o ypač po daugybės tėvų santuokos metų matau labai gražų pavyzdį.
                                Esami santykiai nebeįmanomi, kai dar pradžioje jam išvykus pasimiršo visas blogis, ir galvojau gal visai įmanoma kažkas tarp mūsų, bet dabar tvirtai žinau, kad ne. Noriu namų, kur būsiu mylima, gerbiama, netarkuojama už kiekvieną žingsnį, kur vyraus ramybė o ne vyro isterijos.
                                Jis tik nuolat suka mintis kokia aš jam negera ir kaip jį visą gyvenimą skaudinu, nu tokia bloga esu, kad net paleisti nesugeba… Ar čia yra „mylintis” žmogus, kur skambina vėlų vakarą, aš nepakeliu, parašau perskambinsiu už pusvalandžio, nes koncerte, už 10 min perskambinus nebekelia, ir rašo, kad nuvyliau jį, jam panikos atakos o aš drįstu nekelti, nors buvom kažkada pakalbėję, kad galime susiskambinti kai kažkuriam itin blogai (kuomet dar nebuvo apšikęs ir nutraukęs bendravimo). Po kelių dienų vėl rašinėja, koks nusivylęs, kaip man svarbiau koncertas, kaip man dzin ant jo (kiek pamenu, sakė skiriamės, tai ko jis tikisi). Aš tiesiog noriu ramybės. Jis savo psichavimo problemų nesprendžia nei trupučio. O mano psichikai nepalyginamai geriau be jo.

                              • #18850

                                Anonimas (Autorius)
                                  Anonimas

                                  Autore, kada paskutinį kartą jam įkišt davėt? Ar planuojat vėl duot, ar jau nebe ir čia galutinai skiriamasi? 😀 😀 😀

                                  Neplanuoju. Tegul susiranda kam kišti, jei toks mandras.

                                Page 15 of 19

                                Log in to reply.