Nepalaikau vyro

Pastebėjau, kad nesugebu palaikyti vyro jo veikloje ar sumanymuose. Kažkada sumąstė verslą, kavinę – arbatinę. Tiesiog pykomės, nes idėjos buvo gan vaikiškos, plius būčiau įtraukta ir aš, o aš nenoriu daryti to, kuom netikiu. Šiaip pinigų mes tam neturėjome, tai iš ko tas verslas pasistatytų. Dabar pasinešė ant dviračių. Atrodo viskas ok, faina, lai turi veiklą. Bet iš to išplaukia kažkokios problemos, kad kiekviena laisva minutė ant dviračio, laiko mes nebeplanuojam, arba būna suplanuojam vakarą, jis dieną laisvas, išsilaksto su tuo dviračiu, su manim nebeina, nors būna pažadėjęs. Tuomet finansinis niuansas, dalyvaus kažkokiose varžybose, pradėjo viską iš eilės pirkti, nors darbo šiuo metu pastovaus neturi. Perka dviračiui kitas padangas, nors dviratis naujas, lenciūgus mačiau turi kitus, rūbai, reikia jam ir batų specialių, akinių… Nors žinau, kad prisipirks, ir pames tą savo veiklą. O be to būna perka kas pigiau, nepasiteisina tada vėl tą patį už brangiau… Nors varžybos grynai mėgėjų bus, profesionaliem reikalam dar nepasiruošęs. O kur dar tai kad esu įpareigota važiuoti į kitus miestus su juo, palaikyti, visą dieną ar savaitgalį skirti jo veiklai. Pastebėjau, kad tas nepalaikymas atsiranda ten, kur matau kažkokias grėsmes, ypač finansines, arba kenčia mūsų reikalai, nes pasineria smarkiai kažkur. Buvo kažkada mėgėjiškas krepšinis, tai būdavo kažkur esam išvykę netoli, pakvies pažaisti, tai skubam lekiam namo kad spėti į laiką, nors planuose buvo pabūti ilgiau.
Kas su manim negerai?
Tarkim jei kokia darbinė veikla, tai dažniausiai palaikau, skatinu, kažkada ant savęs norėjo dirbti, ieškoti klientų, skatinau, palaikiau, padėjau netgi, bet deja tokios veiklos nesitęsia ir viską meta nepasiekęs tikslo.