Nepalaikau vyro

O tai kaip jūs įpraastai finansais skirstotės? nes juk turi kažkokie susitarimai būti… tai atitinkamai ir atostogas planuojat… Pvz., mano vyrui neįdomu googlint, ieškot nakvynių, bilietų, lankytinų vietų ir t. t. Tai aš esu apsiėmus šį darbą, jį tik informuoju, kada atostogų pasiimt. Užtat jis kelionės metu pasirūpina papildomais dalykasi (automobilio nuoma, viešasis transportas, kavinių paieška ir pan.). Tai gaunasi 50/50 kažkur darbų pasiskisrytmas. Mums taip tinka ir patinka.
Jūsų atveju – reiktų pasakyt, kad planuojat daryt x ir y, tai kainuos tiek ir tiek. Ir jau tada vyras sprendžia, ar nori keliaut kartu, prisidėt, o jūs sprendžiat, ar dengiat vyro išlaidas, ar ne (normalu nedengt, jei iš jo pusės nėra normalių pastangų užsidirbt).

Būna tokių porų kur tik moterys valdo finansus, tai pas jus taip turėtų būt, bet kad jo man rodos nepriversit, nes n metų buvo kitaip. Jūs tiesiog užsileidot. Jūsų vietoje keliaučiau viena

Taip, bet jei nepasidavė pradžioj, dabar jau nieko nepadarysit, juk neimsit ir neatismsit pinigų. Neatsakingas žmogus tiesiog

Dėl pėdalų ir batų, tai deja – jei jau nusipirko spec. batus ir nori juos naudot, tai reik ir pėdalų. Maniškis todėl ir neperka, nes žino, kad šita investicija viena nevaikšto. Tai čia vyras teisus. Tik iš to ką aprašėt – jis apskritai neteisus, kad taip užsiima hobiu, kai pajamų neturi (ir santaupų kaip suprantu).
Manau reikia kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Susitart, kad nunulinat praeities nuoskaudas (jūs neprikišat, bet ir jis neprikiša). O nuo dabar gyvenat geriau – daugiau tariatės, sprendžiat problemas, kalbatės ir t. t. Jei jis nenorės nieko keisti, tai nepakeliui jums. Jei po truputį keisis – tada puiku.

Anonimas

Aš manau esu apsisprendusi, kad šitų santykių nebenoriu. Šita bėda eina metai iš metų. Kaip tik nėra darbo, taip kažkokios išlaidos, iš santaupų nusiperka automobilį darbo neturėdamas ir panašūs dalykai. Kai rodos viskas gerėja, tai užsiima skolų grąžinimu, ir taip niekada jokio stabilumo. Nu nesugebi dirbti užsidirbti, ok, ne visiem lemta, ne visi kala didelius pinigus. Bet išlaidauti iš paskutinių pinigų tai aš to niekada nesuprasiu. Šalia taupus žmogus, padedu, patariu, bet kas iš to. Pats pripažįsta, kad nesugeba elgtis su pinigais, bet kai užtemsta protas tai sakyk nesakęs, akis drąsko ir tiek.

Na, jei pats pripažįsta, kad nemoka elgtis su pinigais, tai gal tiesiog išeitis būtų jums abiejų finansus tvarkyt?
Aš irgi su vyru sutarus, kad tik jis taupo ir tik pas jį sąskaitoj santaupos. Nes aš nors protu ir suvokiu, kad reik taupyt, bet čia ir dabar galiu imt ir nusipirkt bet ką. Tai nelaikau daugiau nei 1000 eurų sąskaitoj, kad tiesiog nebūtų pagundų.

Vaje, dar ir skolinasi. Jūsų abiejų požiūris labai skirtingas, kaip kažkas sakė, šnekėtis, šnekėtis ir dar kartą šnekėtis. Stebėti, ar tai kiek nors veikia, ar bergždžias reikalas iš viso to gaunasi. Jei nesikeistų, priimčiau sorendimą skirtis, tikriausiai.

Nu autorė tai čia ir užsirovė ant kažkokio alfonso. Ir ką čia jame mylėti? Kad turi ambicijų? Ambicijų taškyti neuždirbtus pinigus, ambicijų daug prisiskolinti ir mergą kartu nuvaryti į skolų šūdų duobę? Kad skirtis čia reikėtų, tai faktas kaip blynas, nes jeigu autorei dar užkibtų netyčiukas koks, tai čia išvis pzdc būtų jai.

Tai va tokia taisyklė santykiams. Geri santykiai materialiai yra tuomet, jeigu, užkibus netyčiukui netikėčiausiu metu, abu gali tai išvairuoti be aborto. Jeigu reikėtų aborto arba po vaiko gimimo (atsisakius aborto dėl moralinių įsitikinimų) materialiai būtų nueinama į šikną, tai tada santykiai yra visiška subinė. Taip, suprantu, kad žmonės teigia, jog saugosi, tą daro labai efektyviai, bet vis tiek fakto nekeičia tai, kad, jeigu materialiai žmonės yra apsirūpinę, tai netyčiukas jiems gyvenimo kokybės reikšmingai nepablogins pinigų prasme.

Bet nu autorė turėtų šiek tiek ir už savo durnus sprendimus prisiimti atsakomybę, nes negi nebuvo jokių red flag’ų apie jo kosmines ambicijas taškyti pinigus ir negalvoti rimtai apie ateitį ir stabilumo kūrimą? Paprastai tokie red flag’ai būna ir jie labai gerai matosi iškart. Tikrai puikiai matosi, kur žmogus yra atsakingas, o kur – toks trali vali. Tad turėtųir pati save pripažinti kalta, jog įlindo į tokius santykius. Niekas su šautuvu nevertė čia lipti. Tai išsiskirti yra viena. O pasimokys, kad ateityje to nebūtų? Va čia yra esminis klausimas.

Ai ir dar skyrybų metu gali būti variantas. Arba iškart, arba truputį vėliau autorės dabartinis bernas po tapimo ex bandys dar taikytis ir žadės, kaip jis čia susitvarkys, rimčiau žiūrės į finansus, dar kažką labai faino prižadės. Ir būtų belekiek juoko, jeigu autorė su tuo sutiktų, patikėtų tuo. Taip, iš išlaidaujančio ir neatsakingo durniaus žmogui įmanoma tapti atsakingu ir taupiu nedurniumi, tačiau tai užtrunka laiko. Jeigu asmuo dėtų maksimalias pastangas, šitos savybės pasikeistų per maždaug pusmetį. Jeigu mažiau, reikėtų apie metus dirbti. Visais atvejais tuos pažadus turi pagrįsti konkretus įvykdomas planas, o ne tiesiog pasižadėjimas „soriukas, būsiu gerutis ir daugiau taip nedarysiu” kaip daro vaikai darželyje, kai juos pagauna prišikus kur nors kampe. Tai reikėtų suprasti, kad dažniausiai tie pažadai atsiranda tik tuomet, kai jaučiama grėsmė ir norima, kad antra pusė užsikištų ir nebekeltų tos egzistencinės skyrybų grėsmės.

Tai va autorė turi susiprasti geriau. Apie netyčiukus čia ne šiaip paminėjau. Nesvarbu, kad gal nieko artimiausiu metu neplanuoji, nenori, bet tai yra vienas iš etalonų pastebėti, ar normaliuose santykiuose esi, ar nelabai. Tai va dabar žinos ir galės rinktis. Įdomu, ar kažką čia darys, ar toliau sriūbčios temoje. ;DDD

Skolintis tai dar baisiau, jeiejus susituokę, dar ir tos skolos bendros. Aš jau tarp pažįstamų turiu atvejį kai per notarą vyras didelę sumą prasiskolino, pasirodo, žmonos leidimo tam nereikėjo

Na nežinau, kas turi galvoj dėtis, kad skolintis pramogai, hobiui, laisvalaikiui. Na suprantu, jei neturi už ką duonos pirkti, bet pramogoms, tai jau čia visai kita kategorija. Ir kokie čia artimieji jį taip remia? Ar jie jam nieko nesako ir taip palaiko skolindami? Ir šiaip virš 30 metų vyras be jokio darbo irgi ne kažką, kai šalia moteris pinigus turi uždirbinėti. Jūs ir apie save pagalvokite, jei norite susilaukti vaikų.

Pati buvau santykiuose su nedirbančiu. Susipažinome studijų metais, baigėm mokslus, aš darbą susiradau, o jis du metus prabinbinėjo. Tėvai jį lepino, palaikė, pinigų duodavo, daiktų brangių turėjo tėvų dėka. Ale dirbo pas juos, nors iš tiesų kokią dieną bendrai sudėjus per savaitę turėjo užduočių. Aš išzyziau, kad eitų dirbt. Visi darbe buvo blogi ir kalti. Išdavė draugą, kuris padėjo darbą susirast. Kuo toliau, tuo.labiau buvo neapsisprendęs, ko iš santykių nori. Per laiką keitėsi pozicija, vaikų iš vis nebežinojo ar norės kada nors. Kuo toliau, tuo labiau tas košmaras gilėjo. Aš vis bandžiau kažką taisyti. Laimei palikau jį, nors jis nenorėjo skirtis. Buvau apie porą metų viena. Buvau negailestinga rinkdamasi kitą žmogų, sakydavau ką galvoju, nebijodama, kad mane kas atmes ir laikau, kad man tai buvo pamoka oer kurią supratau, ko iš santykių labai nenoriu. Aišku čia tik mano istorija ir gal nematot nieko bendro.

Panasu, kad nemoka kontroliuot savo impulsu ir kartu savanaudis. Kadangi suauges vyras, tai kazin, ar tas keisis.

Neimkit i galva ir nesinervuokit. Tiesiog ir pati uzsiimkit kuo norit ir laisvalaiki daugiau su draugais leiskit, atsiras sansas normalesniam vyrui ir griebkit.