Nėra to ryšio tarp tėvo

O tai jūs bandot kalbinti, o tėvas nereaguoja? Mano ryšys su mama irgi visada buvo stipresnis

Tai klauskit, raskit veiklos, kuri abiem patiktu. Pripazinsiu, kad su teciu geriau pradejau sutarti su metais. Man 40m, jam 65m, kartu mes atostogaujam, namus remontuojam, grybaujam 😀
Norint sutvirtinti rysi, reikia bendro tikslo ar veiklos.

Pati inicijuokit, mano tėvas irgi iš labai ramių, kur pats nelabai klaus. O tie moksliniai tyrimai kur rašote gal jo visai ir nedomina

Na, jei apskritai santykiai gražūs, o tik dviese kažko neveikiat – tai viskas prieš akis. Jum tik 18. Gal tėtis tiesiog nežino ką su jumis kalbėti? Atrodot jauna, graži ir protinga, gal jis nenori nusišnekėt (nežinau, spėlioju). Tai tiesiog pakvieskit kažką kartu paveikt. Ką jis mėgsta? Ką pats laisvalaikiu veikia? Gal kartu galit kryžiažodį išspręst? Ar gal paprašykit, kad padėtų lentynėlę kambariui pasidaryt? Na, čia pagal tai, ką tėtis mėgsta ir moka daryt.
Iš savo pusės galiu pasakyt, kad augant visi sakė, kad esu „tėtuko mergytė“. Bet taip buvo tik todėl, kad šeimoj buvo smurtaujama ir viešumoj stengdavausi kuo labiau įtikt tėčiui. Baisiausi žodžiai viešumoj būdavo šnabždami į ausį „kai grįši namo…“ (na, suprask prilups su diržo sagtim iki kraujo) – po jų reikėdavo šypsotis ir atsiprašyt, jei ne taip ką padariau. Tai galit įsivaizduot, kad santykiai nekokie. Išsikrausčius iš namų nustojo fiziškai smurtaut, bet psichologinis smurtas išliko. Susitinkam per mamos gimtadienį, giminės susvažiavimus. Pats kartais parašo kažko paklausia (apie buitį), atsakau, bet jokio nuoširdaus bendravimo nėra. Filtruoju, ką sakau, nes viskas gali būti panaudota prieš mane. Ką tiksliai dirbu, kiek uždirbu, kaip sveikata, kokius tyrimus atlieku ir pan… Viską meluoju arba sakau tik dalį tiesos, kad nesikabinėtų ir nemoralizuotų. Labai norėčiau gražių santykių su tėvais. Bet tiesiog suvokiu, kad tai neįmanoma. Smurto fakto jis nepripažįsta (auklėjau tave, kad normali būtum, va kokia protinga užaugai, ką blogai?). Kelis kartus bandžiau apie tai kalbėti, bet jam tai norma (nemuši, tai neaugs vaikas, ką aš ten tave biškį tik plekšteldavau). Tai jau tiesiog susitaikiau, kad gražių santykių nebus. Beje, man 30 dar tik.
Tai sėkmės jums kuriant santykius su savo tėčiu! Džiaugitės, kad turit jį ir mylit bei tie santykiai (jei ir mažokai bendravimo šiuo metu), tai bent jau normalūs yra.

Anonimas

Normalūs, bet nėr to bendravimo.

o jus kazka bendro turit su teciu? As pvz su teciu apie mokslinius straipsnius nesnekeciau,nes jam neidomu ir nesuprantama, ieskom kazkokios bendresnes veiklos, kuri butu abiem priimtina. Pvz norejau pamatyti Malburgo pili, tai tetis sutiko vaziuoti kartu 🙂 nu ir ka, vaziavom, snekjom apie viska kas ant liezuvio papuole ( oras, keliai, gamta, miesteliai, idomus maistai, akiniai 😀 …) tada pilyje kazkur 4val prabludijom ir griztant apie pili dalinomes ispudzius, apie viesbuti, maista…

Man tai panašu kad jūs laukiat iš tėvo iniciatyvos, gal jis tiesiog pasyvus žmogus. Gal neturite bendrų pomėgių

O tai visiškai niekas nedomina jūsų, ką tėvas veikia? Koks jo darbas? Ką laisvalaikiu veikia? Skaito knygas? Žiūri tv? Sode krapštosi? Tai atitinkamai parodykit susidomėjimą. Negi visi tėčio hobiai jum atgrasūs? Pasisiūlykit kartu obuolius surinkt ar obelis genėt, ar dar kažką. Tai ir kalbos atsiras – paprašys atnešt, paduot kažką, po darbo aptarsit, ką nuveikėt. Na reikia kažkokios pradžios. Nenorėkit iš karto apie metafiziką. Plius neparašot nieko konkrečiai apie tą savo tėtį. Ar jis Vilniuj bute gyvena, ką dirba, o gal kažkur kaime, turi ūkį ir t. t. Gi ir pokalbių temos, tikriausiai, labai skirtųsi.

Na tai taip, visų pirma turite domėtis jo veiklomis, kuo jis gyvena. O toks jausmas kad dar neišaugote iš paauglystės ir matote tik save

Anonimas

Na tai taip, visų pirma turite domėtis jo veiklomis, kuo jis gyvena. O toks jausmas kad dar neišaugote iš paauglystės ir matote tik save

Nu bet tėvui tas pats galioja: tegu pasidomi, kuo gyvena jo vaikai, kas jiems įdomu, kokios veiklos juos traukia. Čia kaip ir baziniai tėvų dalykai

Jei abu toliau taip pasyviai lauks kol kitas pradės bendrauti, tai taip ir liks. Ne visi juk bendraujantys

Anonimas

Anonimas

Na tai taip, visų pirma turite domėtis jo veiklomis, kuo jis gyvena. O toks jausmas kad dar neišaugote iš paauglystės ir matote tik save

Nu bet tėvui tas pats galioja: tegu pasidomi, kuo gyvena jo vaikai, kas jiems įdomu, kokios veiklos juos traukia. Čia kaip ir baziniai tėvų dalykai

deja, vaikysteje ir paauglysteje vaikai patys atsitraukia nuo tevu, kurie jiems papriestaravo ar ju ensuprato. Tevai metai is metu, tiesiog nuleidzia rankas. Daznas is tevu laukia, kada vaikai suaugs ir ras bendra suaugusiu kalba.
Deja autore dar nesuaugo, nenori dometis ir megzti rysi su teciu, laukia jo pastangu. Ir pamirsta, kad tetis nuo kudikystes bendravo.
Dauguma jaunu zmoniu nepripazista, kad paauglyste labai sugadina santykius su tevais.
Mano pacios paauglys palankes terapija, atsiprase, kad toks shiknius buvo budamas 13-15m. Santykiai zymiai pasikeite, terapija lankant.

Anonimas

Anonimas

Na tai taip, visų pirma turite domėtis jo veiklomis, kuo jis gyvena. O toks jausmas kad dar neišaugote iš paauglystės ir matote tik save

Nu bet tėvui tas pats galioja: tegu pasidomi, kuo gyvena jo vaikai, kas jiems įdomu, kokios veiklos juos traukia. Čia kaip ir baziniai tėvų dalykai

baziniai tevy dalykai? O vaiko? Jis kaip princese ant sosto sedi ir galvoja, nu kaip cia taip aplink mane nesokineja tevai ir visi kiti.
Pamenu vintede tema, kur mergina jauna skundesi bloga mama. Visos ja palaike, nes kaip mama driso nusivilti dukra ir ta pasodyti. Mamos gimtadienis, paprase dukros morku. Dukra iki nakties negrizo ir morku neparveze. Stebisi, kodel ant jos mama supyko, nusivyle. Gi dukra va fainai laika su vaikinu leido, ten senutei kazka padejo valandele. Visa diena laiko turejo, bet mamos nei pasveikino, nei mamai padejo, nei durnu morku neparveze. Ir visoje temoje visos jaunos paneles vare ant autores mamos, kaip si driso tureti zmoguskus jausmus.