-
Discussion
-
(Autorius)Sveiki,
Mano situacija štai tokia. Su draugu niekaip negalėjome susilaukti vaikų, pasidarėm tyrimus, ir paaiškėjo, kad jis nevaisingas dėl genetinių priežasčių. Pas jį visiškai nesigamina lytinės ląstelės, gydymo nėra, vienintelė išeitis-spermos donoras. Na, ir mano draugas… jis absoliučiai prieš tokį dalyką. Jam arba biologinis vaikas reikalingas, arba nereikia jokio. Aš vaikų noriu būtinai ir nepajėgiu susitaikyti su mintimi, kad dėl jo požiūrio liksiu bevaikė, ir pareiškiau, jog tada pati viena kreipsiuosi į klinikas ir būsiu apvaisinta anonominio donoro. Į tai draugas atsakė, kad galiu daryti, kaip man patinka, bet kai tik jam pranešiu apie nėštumą, jis su manim nutrauks santykius, o namą, kurį turim nusipirkę kartu, parduosim ir tada atsisveikinsim.
Mes gyvenam užsieny, neturim čia jokių artimųjų, tad po namo pardavimo aš su vaiku kraustyčiausi į Lietuvą. O Lietuvoj bėda-mano tėvai. Jie konservatyvūs ir pasisako prieš bet kokias donorystes, jų nuomone, geriau jau bevaikiu būti. Kažkada, kai juokaudama mamai užsiminiau apie tai, ji pasakė, kad tikisi, jog nesu tokia durna, kad taip vaisinčiausi… nes pusė vaiko genų bus žmogaus, kurio tu nepažįsti, tas žmogus gali būti totalus idiotas ir perduoti vaikui rimtas problemas… Taip pat sakė, kad pagimdžiusi su donoro pagalba, iš jos jokios pagalbos nesitikėčiau ir vaiką auginčiau visai viena, o ji tokio anūko nė už ką nepriimtų ir matyti nenorėtų.
Taigi mano planas toks: pastoju nuo donoro, pagimdau vaiką, grįžtu į Lietuvą ir tėvams pasakau, kad vaikas mano draugo, o draugas, prieš nėštumą labai norėjęs šeimos, dabar pareiškė, jog jai nepasiruošęs ir jam per sunku, ir todėl mane paliko… kadangi jie nieko nežinotų apie donorystę, padėtų man kuo galėdami; mano brolis išsiskyręs turi sūnų, ir mano tėvai labai jį myli ir rūpinasi. Mano draugas nieko prieš, jis sakė, kad neketina skambinti mano tėvams ir mane išduoti, tik nori, kad po namo pardavimo kuo greičiau dingčiau jam iš akių ir niekada daugiau nebandyčiau su juo kontaktuoti.
Ar jūs taip darytumėte? Ką manote apie mano planą ir mano tėvų nuostatas? Aš neturiu laiko ieškoti naujo vyro ir eiti į pasimatymus, nes jau 36 metai, kaiušidžių likutis menkas, tad vaikai arba dabar, arba niekada… bet mano tėvai nepajėgūs to suvokti, jie pajėgūs tik atstumti vaiką vien dėl to, kad jis pradėtas netradiciškai…
-
-
-
-
-
(Autorius) -
(Autorius) -
-
-
-
Log in to reply.