Rysys tarp broliu ir seseru

neturiu rysio, nepasigestu, tiesiog skirtingi zmones esam

Turiu jaunesnę seserį, bet nejaučiu su ja ryšio. Paauglystėje jai autoritetas buvo draugės, dabar vyras, neturi savo nuomonės arba nedrįsta jos pasakyti, tiesiog kalba jo frazėmis

Vadinasi neturėjo irgi savo nuomonės jei atsisako susitikti nes žmona taip pasako

Nebutinai, kai kurie vyrai kaip tik naudojasi zmona kaip priedanga nesusitikti su seima 🙂 maniskis toks, ji kviecia, siulo,o jis visada sako „ne negaliu, cia va zmona serga/ reik isvaryt kazkus”. As nekreipiu demesio, neverciu jo varyt bendraut su seimyna, jei nenori.
Pvz zinau vyra, kuriam zmona neleidzia bendraut, nes jai nepatinka jo seima, tai jis be jos zinios bendrauja, nes nori. Iseina i parde ar varydamas i darba/darbe, tiesiog susiskambina su seimos nariais ir plepa valandu valandas. Pati kai turejau toksiska ex, ta dariau, bendravau su draugais, seima, nors jam nepatiko, dariau ta slapta.

Todel laikausi isitikinimo, jei zmogus nores, jis bendraus.

Anonimas

Na, dauguma vyrų klauso savo žmonų ir daro viską pagal jas…

Taip nėra, nelaikykite vyrų idiotais

Turiu vyresnius brolį ir seserį, bet ryšio tarp mūsų nerasta. Yra šeimos chat’as, kuriame jų diskusijos (taip pat ir su tėvais) neįdomu, o kai ką nors parašau/papasakoju aš, nereaguoja jie. Su broliu iš viso nenoriu bendrauti, todėl vengiu susitikimų kiek išeina. Su sese anksčiau būdavo, kad tiesiog neįdomu. Yra dalykų, kur mes stipriai skiriamės, ir tas bendravimui trukdo. Bet paskutiniu metu vis dažniau pagalvoju: ar tu rimtai tokia buka, ar apsimeti? Nes komentarai kartais tai omg. 😀 Realiai baltai pavydžiu tiems, kurie turi puikius santykius su broliais/seserimis. Turiu draugių, kurios susitinka, eina į renginius ir pan. Aš to visiškai neįsivaizduoju, bet ką padarysi. Galbūt galėčiau dėti daugiau pastangų iš savo pusės, bet ar to noriu? Nesu tikra.

Tai jūs ir neprivalote mėgti tų pačių dalykų

Su sese ~10 metų skirtumas, su broliu 1 metų. Čia mano vyro. Tai su sese santykiai draugiški, faini. Bet ji kitoj šaly gyvena, tai retokai matomės. Bet šiaip fb bendrą chatą turim, pasisiuntinėjam juokelius ar šiaip kažką iš buities.
Su broliu susitinkam per bendras šeimos ševntes. Gyvena tam pačiam mieste. Susitikus nėr apie ką kalbėt, nebent apie tėvus ir sesę. Visiškai kitokios vertybės, kas gal labiausiai ir atstumia. Nei aš, nei mano vyras neprisiverčiam kažkaip apsimest draugiškais, kai mityse tiesiog „fu“. Suprantu, kad žmonės skirtingi ir tos vertybės skirtingos. Tai tiesiog stengiamės mandagūs, pagarbūs būt. Bet na neįmanoma į kažkokias draugystes leistis. Net nupurto pagalvojus, kad reiktų vienudu susitikti su brolio šeima. Nes tiesiog viskas, ką jie sako yra „ne, visiškai neteisūs esat“. Aiško, to nesakom, liekam mandagūs. Bet tai ką kalbėt, jei dėl nieko nesutari? Jie panašiai apie mus galvoja. 😀

Anonimas

Tai jūs ir neprivalote mėgti tų pačių dalykų

Tai žinoma, neprivaloma. Bet turi būti elementari pagarba, mandagumas. Kaip kitaip įmanoma diskutuot turint skirtingą nuomonę, pomėgius? Jei į visus tavo pasakymus atsako „bet čia neefektyvu“, „buvo galima geriau padaryt“, „bet juk taip nelogiška“. Tai apie ką gali būti kalba?

O tai jūs jiems tuo pačiu atkirskit. Ką jie nepasako, sakykit kad darytumėt kitaip

Anonimas

O tai jūs jiems tuo pačiu atkirskit. Ką jie nepasako, sakykit kad darytumėt kitaip

Na, man toks bendravimo stilius nepriimtinas ir iki jų lygio nenoriu nusileist.

O jūs taip dažnai matotės? Tegul jie daugiau pasakoja apie save tada jei jūsų kiekvieną žodį kritikuoja