Studijos..

Sunku turėtų būt, o kokia specialybė kad taip svarbu kalbejimas?

Užjaučiu. Pati turiu sociofobiją, tai žinau, ką reiškia. O kas čia per poreikis paskaitų metu kalbėt? kažkoks vertinimas nuo to bus?

Suprantu, kad sunku, bet reikia stengtis perlipti save. Gal ir pas specialistus pavaikščioti, jei niekas nepadeda.
Visgi studijų esmė yra dalijimąsis idėjomis, tylint studijų nepabaigsit.
Kas gali padėti? Ateikit pasiruošus, pasigilinkit į temą, kad turėtumėt ką pasakyt, turėtumėt nuomonę. Galit užsirašyt svarbiausius punktus ir kai vyksta diskusija įsiterpkit su savo nuomone. Deja, bet teks prasimušt. Pas mus kurse irgi tokių tylenių buvo. Niekas iš jų nesišaipė, bet dėstytojai niekad taip nepalikdavo, kai kurie ir pasakydavo, kad už paskaitas rašys 1, jei neįsijungs į diskusiją, nors kolis ir egzas gali būti 10. Vidurkis vis tiek nekoks gausis.

Anonimas

Mane jau tas faktas kad taip pasako, vercia dar labiau tylet. Tačiau net ir norint įsitraukt į diskusiją labai sunku jas perrėkt įsiterpt ir t.t Aš esu intravertė ir tikrai nekeisiu savo būdo.

Tai introvertas nereiškia kvailas, nereikia teisintis taip keistai. Introvertai pavargsta nuo žmonių, ekstrovertai pailsi būdami tarp žmonių. Bet tai nereiškia, kad introvertai negeba pilnavertiškai bendrauti ar turėti socialinį gyvenimą. Introvertiškumas nėra priežastis nediskutuoti jūsų specialybės temomis! Aš irgi introvertė, bet per paskaitas diskusijos man fainos būdavo – proga išgirsti kitokią nuomonę, argumentuotai pateikti savo ir, žinoma, gauti įvertinimą. Geras dėstytojas turi sudaryti sąlygas visiems studentams įsitraukti į diskusiją, pakalbinti uždaresnius, kurie natūraliai neįsilieji į pokalbį. Bet galų gale – universitetas tai jau ne vaikų darželis, už rankos niekas nevedžios. Pasiūlo kelis šansus – turite jais naudotis. Turite pati rodyti iniciatyvą, nors jums ir nepatogu, nemalonu. Tik iš pradžių taip bus, po to priprasit.

Man tik įdomu kaip jūs tyli tokia dirbsit pedagoge, ar neketinate ja dirbti?

Anonimas

Dirbu pedagoge. Aš įvairiose gyvenimo aplinkybėse esu vis kitokia. Tačiau man viešai prieš viršesnius, daugiau patirties turinčius žmones sunku kalbėti, atrodo užsiblokuoja smegenys.

O kodėl grupiokes laikot viršesnėm? Juk jūs JAU sėkmingai dirbat pedagoge, jos tik studijuoja. Tai čia jei ką jūs viršenybę turėtumėte jausti.
Bet net jei prieš dėstytoją sunku nes autoritetas, tai vistiek čia psichologinės bėdos, kurias reiktų spręst. Kaip darbe su kolegom bendraujat? Kaip mokykloj per renginius kalbat? Kaip su mokyklos administracija bendraujat? Su mama? Su kunigu?

Anonimas

Su mama, kolegom labai lengvai. Su administracija sunkiai. Na gal sunku ir su tais, kurių gerai nepažįstų

Tai bet jei jūs kurse tik 8, tai ar neturėtum tada gerai jaustis, nes visas pažįstat grupiokes? Ar dar nuo rugsėjo nespėjot gerai pažint? Gal tada reiktų ateit anksčiau prieš paskaitą bent 10 minučių, kad būtų laiko su grupiokėm pasikalbėt, susibendraut. Ar pakviest kavos kažkurią, kuri jum faina atrodo, gal paprašyt pagalbos su studijom. Na kažkaip susibendraut, tai tada ir auditorijoj prie visų bus lengviau kalbėt.
Galų gale – jei tikrai draugysčių megzt nepavyks (mažai šansų, na bet gal ten visos raganos susirinko, tik jūs viena normali), tai tokiu atveju vis tiek „įjungiat durnių“ ir kalbatės su dėstytojais. Jiem nesvarbu ar jūs su grupiokėm bendraujat. Jiem svarbu, ar namų darbus padarėt, medžiagą įsisavinot, per paskaitas klausot, suvokiat apie ką čia kalba. Auksinė taisyklė – visada turėti bent po vieną klausimą. Bet ne tokį bendrą, o kažką konkretaus iš paskaitos pasiimti ir paklausti, pvz., „išskyrėt 3 metodus, ar galit pakomentuoti antrą?“ arba „pristatėt 5 temas, man 2 ir 3 atrodo labai panašios, ar galite akcentuoti, kokie jų skirtumai?“, o ne „tai kas namų darbų?“ 😀