Mano aplinkoj „teta“ pasirenkamas, kai norima maloniai, mandagiai kalbėti apie moterį. Dažniausiai tai vartojama tik vaikų aplinkoj, pavyzdžiui, „praleisk šią tetą“, „padėkok tetai“ ir pan. O kitais atvejais yra sakoma „moteris, ponia, panelė“ ir pan., pagal kontekstą.
Prie vaikų „teta“ pasirenkama, nes tai trumpas, patogus žodis, kurį mažas vaikas greičiausiai jau žino. O „pasakyk ačiū šiai poniai“ man skamba labai pretenzingai, tai manau dėl to žmonės ir nesirenka tokio kreipinio.
Beje, niekad negirdėjau, kad teta vadintų kažką ne dėl vaikų (jei kalbam apie nepažįstamą moterį).
Bet, pvz., mano giminėj yra įprasta visokias vyresnes pusseseres ar antros eilės tetas / senelius ir pan. vadinti „tetomis ir tetėnais“, tai čia kaip malonybinis kreipinys gaunasi. Nes nesakysi močiutės metų giminaite „Aldona, paduokite sūrį“, tai sakai „teta, paduokite sūrį nuo stalo“.
