Toksiski santykiai

Koks dar įrašas, nemaišykite su psichiatru, ir tai jei į spec tarnybas nepretenduojat nekenks. O kas jus laiko kartu jei negeri santykiai? Kažkoks prisirišimas, nenoras keisti? Jam irgi negerai bet nieko nenutraukia, ar jis lieka patenkintas?

aš tiek psichologu rusišku youtube prisižiūrėjau ir visi kaip vienas sako “ santykiuose visu pirma reikia rinktis save”. Todel dabar jeigu einu i koki pasimatyma ir pakliuna toxas, renkuosi savo komforta ir tokiam sakau “ NE”!!! Paskutini karta atejo žiauriai depresuotas bernas su neuroze, kaltinantis aplinkinius, žodžiu bėdžius pėdžius , žiaurus energetinis vampyras aišku siūlė draugauti ir pasakiau jam “ne” ir išsakiau priežasti. Autore, reikia savęs gailėti , o ne toksiško vyro, toksas pergrauš tave , išgers krauja ir išspjaus. Nuo tokio reikia bėgti ir gyventi savo malonumui.

toksai specialiai bando prišikti tau, įteigti jog dėl visko esi kalta tik tu, prikišti visus trūkumus, visa tai daroma tam , kad kontroliuoti ir laikyti prie savęs , kad galima būtu gerti krauja. Jūsu pavyzdys tik tai ir parodo.

rasa

Anonimas

Anonimas

Depresija sake nesergu, del to ir nejauciau antidepresantu poveikio.
Esu tik nerimastingas asmuo. Labai jautri. Psichiatras pasake, kad pagalvok kaip zmogus sugebejo tave taip isprovokuot, kad taip elgeisi (trenkiau galva i duris, nes jauciausi kaip su pliku pesiociaus). Psichologe sake, kad pagalvok ar tikrai nori but su siuo zmogum ir tiesiog kiekvienas susitikimas baigdavosi tik issikalbejimu. O jokiu namu darbu ar darbo su savimi nejutau..

depresija nesergat, bet kazkodel jums antidepresantus israso??? NA niekas negali tau pasakyti Skirkis, cia butu neetiska daktaru atzvilgiu. Namu darbu ir nebus, kai pas jus viskas aisku. Bet jus nenorit nieko keisti. Geriau dauzysit galva i siena ir toliau sedesit duobeje. Kaip man psichiatre pasake ” tu zmogui niekuo nepadesi, jei jis nenori sau padeti”. Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.

Nera lengva zmogui imti ir pasikeisti. Tai sunkus kelias. Ir zmogui reikia palaikymo, o ne moralu.

deja, zmogui reikia visko, moralu, spyrio i sikna ir palaikymo. Mes cia viska suteikiam 🙂 Tai,kad palaikysi, nieko neduos, o galiausiai zmogus net uzsipuls, kodel neikretet proto, kodel niekas nesake, kodel visi tylejo. Patikekit daznas atvejis, kai auka klausia, kodel jai niekas nepasake, kodel visi tylejo ir aiskino,kad viskas gerai.

Tai jei buvo israsyti antidepresantai, tai senai tas irasas yra :d beto niekur jis nei kenkia nei ka. Vairuot galit, dirbti galit, irasai saugomi ten pora metu lyg… Man patiko kai vienas zmogus „mano esveikatoje buvo savizudybes diagnoze, dabar nebera,maniau visam gyvenimui ji” 😀 realiai depresija po pasveikimo lyg 2m tik buna irasas (geras irasas, nes turint ji, gauni pirmuma ten kur reikia, daugiau nemokamu apsilankymu pas psichologus psichiatrus…)

Siaip keista,kad i tas specifines tarnybas turi pretenduoti be psichiatro, sakyciau jis ten turetu but privalomas tanautojams, kas met visus siusti.

O jus autore neturit ko bijot, su psichologu geriau eikit tema Meile sau, tada vaikinas automatiskai dings. Kaip man pasakojo, kad daznai vyrai pyksta kai moterys pradeda vaiksciot pas psichologus, daznai vyrai dar labiau piktesni tampa, nes pastebi, kad moterys pradeda keistis, labiau ziureti saves, stengtis save saugoti.

Anonimas

rasa

Anonimas

Anonimas

Depresija sake nesergu, del to ir nejauciau antidepresantu poveikio.
Esu tik nerimastingas asmuo. Labai jautri. Psichiatras pasake, kad pagalvok kaip zmogus sugebejo tave taip isprovokuot, kad taip elgeisi (trenkiau galva i duris, nes jauciausi kaip su pliku pesiociaus). Psichologe sake, kad pagalvok ar tikrai nori but su siuo zmogum ir tiesiog kiekvienas susitikimas baigdavosi tik issikalbejimu. O jokiu namu darbu ar darbo su savimi nejutau..

depresija nesergat, bet kazkodel jums antidepresantus israso??? NA niekas negali tau pasakyti Skirkis, cia butu neetiska daktaru atzvilgiu. Namu darbu ir nebus, kai pas jus viskas aisku. Bet jus nenorit nieko keisti. Geriau dauzysit galva i siena ir toliau sedesit duobeje. Kaip man psichiatre pasake ” tu zmogui niekuo nepadesi, jei jis nenori sau padeti”. Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.

Nera lengva zmogui imti ir pasikeisti. Tai sunkus kelias. Ir zmogui reikia palaikymo, o ne moralu.

deja, zmogui reikia visko, moralu, spyrio i sikna ir palaikymo. Mes cia viska suteikiam 🙂 Tai,kad palaikysi, nieko neduos, o galiausiai zmogus net uzsipuls, kodel neikretet proto, kodel niekas nesake, kodel visi tylejo. Patikekit daznas atvejis, kai auka klausia, kodel jai niekas nepasake, kodel visi tylejo ir aiskino,kad viskas gerai.

O Jus isivaizduokite kitaip tokia situacija: zmogui blogai, depresuoja, jis ypatingai jautrus, pabande ka pats galejo taip kaip jam atrode, kad tai pades. Juk autore bande ieskotis pagalbos,nesake,kad as tiesiog sedziu ir laukiu kol viskas issispres savaime. Ir Jus imate ir tokiam depresuotam, jautriam zmogui pasakote „pati nieko nedarai”, „pati nenori nieko keisti”. Ar tai prides sie sakiniai zmogui pasitikejimo savimi,kad jis gali kazka pakeisti? Ar kaip tik sukurs mintis „va as netikus nieko negaliu ir nemoku”? Kaip manote kur tai gali pastumeti??? Palaikyti reiskia ne kad kartu paverkti susedus, nors ir to reikia, bet palaikyti jo pasiryzime keistis, ikvepti jegu ir pasitikejimo savimi, kad gali isspresti sia situacija, o ne moralizuoti nieko tu nedarai, nieko nenori, arba dar kai buna kiti lygina ” va tas kai norejo tai padare”. Cia ne spyris, kad zmogus judetu i prieki, o dar didesnis smukdymas. O kad sioje situacijoje viskas gerai, tai niekas ir nesako, bet tai supranta ir pati autore, ir ji daro ir nori, ji iesko pagalbos – ejo pas psichologus, psichiatrus,klausia cia patarimu. Todel Jusu teiginys yra klaidingas „Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.” Autore juk nori graziu santykiu su siuo vyru, todel ir abejoja, negali lengvai priimti sprendimo skirtis. Tai nera lengva uzduotis. Kitas dalykas mes nezinome visos situacijos, tik nuotrupas. Jeigu vaikinas is tikro smurtautojas (psichologinis, fizinis) tai zinoma begti nuo tokio, o gal tie pykciai isprovokuojami kitu dalyku, kuriuos galima isspresti, arba tas pats persikels i kitus santykius. Ir kol nebus isspresta pagrindine priezastis taip gali lakstyti nuo vienu santykiu prie kitu. Todel ir reikia pirmiausia rasti priezasti ir ja spresti.

rasa

Anonimas

rasa

Anonimas

Anonimas

Depresija sake nesergu, del to ir nejauciau antidepresantu poveikio.
Esu tik nerimastingas asmuo. Labai jautri. Psichiatras pasake, kad pagalvok kaip zmogus sugebejo tave taip isprovokuot, kad taip elgeisi (trenkiau galva i duris, nes jauciausi kaip su pliku pesiociaus). Psichologe sake, kad pagalvok ar tikrai nori but su siuo zmogum ir tiesiog kiekvienas susitikimas baigdavosi tik issikalbejimu. O jokiu namu darbu ar darbo su savimi nejutau..

depresija nesergat, bet kazkodel jums antidepresantus israso??? NA niekas negali tau pasakyti Skirkis, cia butu neetiska daktaru atzvilgiu. Namu darbu ir nebus, kai pas jus viskas aisku. Bet jus nenorit nieko keisti. Geriau dauzysit galva i siena ir toliau sedesit duobeje. Kaip man psichiatre pasake ” tu zmogui niekuo nepadesi, jei jis nenori sau padeti”. Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.

Nera lengva zmogui imti ir pasikeisti. Tai sunkus kelias. Ir zmogui reikia palaikymo, o ne moralu.

deja, zmogui reikia visko, moralu, spyrio i sikna ir palaikymo. Mes cia viska suteikiam 🙂 Tai,kad palaikysi, nieko neduos, o galiausiai zmogus net uzsipuls, kodel neikretet proto, kodel niekas nesake, kodel visi tylejo. Patikekit daznas atvejis, kai auka klausia, kodel jai niekas nepasake, kodel visi tylejo ir aiskino,kad viskas gerai.

O Jus isivaizduokite kitaip tokia situacija: zmogui blogai, depresuoja, jis ypatingai jautrus, pabande ka pats galejo taip kaip jam atrode, kad tai pades. Juk autore bande ieskotis pagalbos,nesake,kad as tiesiog sedziu ir laukiu kol viskas issispres savaime. Ir Jus imate ir tokiam depresuotam, jautriam zmogui pasakote „pati nieko nedarai”, „pati nenori nieko keisti”. Ar tai prides sie sakiniai zmogui pasitikejimo savimi,kad jis gali kazka pakeisti? Ar kaip tik sukurs mintis „va as netikus nieko negaliu ir nemoku”? Kaip manote kur tai gali pastumeti??? Palaikyti reiskia ne kad kartu paverkti susedus, nors ir to reikia, bet palaikyti jo pasiryzime keistis, ikvepti jegu ir pasitikejimo savimi, kad gali isspresti sia situacija, o ne moralizuoti nieko tu nedarai, nieko nenori, arba dar kai buna kiti lygina ” va tas kai norejo tai padare”. Cia ne spyris, kad zmogus judetu i prieki, o dar didesnis smukdymas. O kad sioje situacijoje viskas gerai, tai niekas ir nesako, bet tai supranta ir pati autore, ir ji daro ir nori, ji iesko pagalbos – ejo pas psichologus, psichiatrus,klausia cia patarimu. Todel Jusu teiginys yra klaidingas „Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.” Autore juk nori graziu santykiu su siuo vyru, todel ir abejoja, negali lengvai priimti sprendimo skirtis. Tai nera lengva uzduotis. Kitas dalykas mes nezinome visos situacijos, tik nuotrupas. Jeigu vaikinas is tikro smurtautojas (psichologinis, fizinis) tai zinoma begti nuo tokio, o gal tie pykciai isprovokuojami kitu dalyku, kuriuos galima isspresti, arba tas pats persikels i kitus santykius. Ir kol nebus isspresta pagrindine priezastis taip gali lakstyti nuo vienu santykiu prie kitu. Todel ir reikia pirmiausia rasti priezasti ir ja spresti.

Ok pagal jus depresuojanciam negali sakyt nieko isskyrus palaikyma? O tas palaikymas koks?
Tu saunuole, darai ka gali, (nors nieko nedaro), viskas bus gerai (nebus,nes nieko nekeicia), palauk ir susitvarkys (taip nebus).
Va ir gaunasi, kad zmones „palaiko” depresuojanti tokia situacijoje ir niekas nesikeicia. Zinoma kiekvienam suveikia skirtingai.

As daug depresuojnaciu turejau per gyvenima. Pradzioje ilgus metus kaip jus galvojau, reik palaikymo, reik neiskaudinti, reik buti svelniai ir t.t. bet pabendravus su psichologais skirtingais ir psichiatrais, jie man padejo suprasti, kad toks dalykas nepadeda (ir gyvai patyriau). Net psichologai, psichiatrai neaiskina serganciam, kad nenori nieko keisti, gerai nekeisk, viskas bus gerai savaime. Ne, jie siulo ir ragina pabandyti keisti savo gyvenime kazka. Bet pats zmogus sprendzia.
As pati sirgau depresija. Man tikrai nereikejo „viska bus gerai” 🙂

Neiskraipykite zodziu, as taip nesakiau. Mano zodziai buvo,kad negalima sakyti ” Tu nieko nedarai, tu nesistengi, tu nenori”.

Anonimas

rasa

Anonimas

rasa

Anonimas

Anonimas

Depresija sake nesergu, del to ir nejauciau antidepresantu poveikio.
Esu tik nerimastingas asmuo. Labai jautri. Psichiatras pasake, kad pagalvok kaip zmogus sugebejo tave taip isprovokuot, kad taip elgeisi (trenkiau galva i duris, nes jauciausi kaip su pliku pesiociaus). Psichologe sake, kad pagalvok ar tikrai nori but su siuo zmogum ir tiesiog kiekvienas susitikimas baigdavosi tik issikalbejimu. O jokiu namu darbu ar darbo su savimi nejutau..

depresija nesergat, bet kazkodel jums antidepresantus israso??? NA niekas negali tau pasakyti Skirkis, cia butu neetiska daktaru atzvilgiu. Namu darbu ir nebus, kai pas jus viskas aisku. Bet jus nenorit nieko keisti. Geriau dauzysit galva i siena ir toliau sedesit duobeje. Kaip man psichiatre pasake ” tu zmogui niekuo nepadesi, jei jis nenori sau padeti”. Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.

Nera lengva zmogui imti ir pasikeisti. Tai sunkus kelias. Ir zmogui reikia palaikymo, o ne moralu.

deja, zmogui reikia visko, moralu, spyrio i sikna ir palaikymo. Mes cia viska suteikiam 🙂 Tai,kad palaikysi, nieko neduos, o galiausiai zmogus net uzsipuls, kodel neikretet proto, kodel niekas nesake, kodel visi tylejo. Patikekit daznas atvejis, kai auka klausia, kodel jai niekas nepasake, kodel visi tylejo ir aiskino,kad viskas gerai.

O Jus isivaizduokite kitaip tokia situacija: zmogui blogai, depresuoja, jis ypatingai jautrus, pabande ka pats galejo taip kaip jam atrode, kad tai pades. Juk autore bande ieskotis pagalbos,nesake,kad as tiesiog sedziu ir laukiu kol viskas issispres savaime. Ir Jus imate ir tokiam depresuotam, jautriam zmogui pasakote „pati nieko nedarai”, „pati nenori nieko keisti”. Ar tai prides sie sakiniai zmogui pasitikejimo savimi,kad jis gali kazka pakeisti? Ar kaip tik sukurs mintis „va as netikus nieko negaliu ir nemoku”? Kaip manote kur tai gali pastumeti??? Palaikyti reiskia ne kad kartu paverkti susedus, nors ir to reikia, bet palaikyti jo pasiryzime keistis, ikvepti jegu ir pasitikejimo savimi, kad gali isspresti sia situacija, o ne moralizuoti nieko tu nedarai, nieko nenori, arba dar kai buna kiti lygina ” va tas kai norejo tai padare”. Cia ne spyris, kad zmogus judetu i prieki, o dar didesnis smukdymas. O kad sioje situacijoje viskas gerai, tai niekas ir nesako, bet tai supranta ir pati autore, ir ji daro ir nori, ji iesko pagalbos – ejo pas psichologus, psichiatrus,klausia cia patarimu. Todel Jusu teiginys yra klaidingas „Taigi… jus nenorit sau padeti, todel nieko ir nedarot.” Autore juk nori graziu santykiu su siuo vyru, todel ir abejoja, negali lengvai priimti sprendimo skirtis. Tai nera lengva uzduotis. Kitas dalykas mes nezinome visos situacijos, tik nuotrupas. Jeigu vaikinas is tikro smurtautojas (psichologinis, fizinis) tai zinoma begti nuo tokio, o gal tie pykciai isprovokuojami kitu dalyku, kuriuos galima isspresti, arba tas pats persikels i kitus santykius. Ir kol nebus isspresta pagrindine priezastis taip gali lakstyti nuo vienu santykiu prie kitu. Todel ir reikia pirmiausia rasti priezasti ir ja spresti.

Ok pagal jus depresuojanciam negali sakyt nieko isskyrus palaikyma? O tas palaikymas koks?
Tu saunuole, darai ka gali, (nors nieko nedaro), viskas bus gerai (nebus,nes nieko nekeicia), palauk ir susitvarkys (taip nebus).
Va ir gaunasi, kad zmones „palaiko” depresuojanti tokia situacijoje ir niekas nesikeicia. Zinoma kiekvienam suveikia skirtingai.

As daug depresuojnaciu turejau per gyvenima. Pradzioje ilgus metus kaip jus galvojau, reik palaikymo, reik neiskaudinti, reik buti svelniai ir t.t. bet pabendravus su psichologais skirtingais ir psichiatrais, jie man padejo suprasti, kad toks dalykas nepadeda (ir gyvai patyriau). Net psichologai, psichiatrai neaiskina serganciam, kad nenori nieko keisti, gerai nekeisk, viskas bus gerai savaime. Ne, jie siulo ir ragina pabandyti keisti savo gyvenime kazka. Bet pats zmogus sprendzia.
As pati sirgau depresija. Man tikrai nereikejo „viska bus gerai” 🙂

Jum aiškina, kad forume nepažįstamas, tai ne jūsų mama Danutė, kurią kiaurai pažįstat ir žinot, ar jai geriau suveiks „eik dirbt“, ar „viskas bus gerai“. Bet depresyvūs žmonės faktas kad labiau pažeidžiami. Toks jūsų pasakymas „pats kaltas, kad nieko nedarai“ gali ir būt paskutinis lašas… Ar tikrai to norit ant savo sąžinės? Tiesiog daugiau empatijos reikia. Ypač rašant forume. Kur nuomonę apie žmogų susidarai iš kelių sakinių žinutės.
Ir kaip visada ačiū Rasai, kad nepameta žmogiškumo ir nepraranda kantrybės aiškinti elementarius dalykus. 💚

Aciu 🙂

Anonimas

Antidepresantus nezinau kodel israse. Tiesiog paprasiau ir israse silpnus. Po to dariausi psichologini tyrima ir pasake, kad del to ir neveike man jie, nes neturiu depresijos.
Tiek as, tiek mano antra puse turim dideliu vaikystes ir ankstesniu santykiu traumu. Ir tai taip matosi, taip kisa koja ir zlugdo santykius. Noriu keistis, noriu stengtis, bet nu blet kaip su pliku pesiotis.. pasakai kelionej zmogui vaziuojant masina, kad nori dzigi dzigi ir stosim ieskot vietos kur sustot, tai gaunuos kalta, kad jam liepiau ieskot ir viska trenkt. Interpretuoja taip, kad dabar eisim i sabakstyna pistis, kad nepakeliausim ir visaip kitaip apkaltina. Is to seka belekokie pykciai iki paryciu. Galiausiai pasirodo mano telefona bando tikrint ir kaltina kad esu neistikima ir slepiu, nes pakeiciau slaptazodi. Nu nafik tiesiog. Atrodo dingt is siu santykiu, bet tik pasiruosiu ir panikos ataka. Jausmas lyg palaidociau zmogu. Ir uzburtas ratas…

Žiauriai prajuokinot su tuo šabakštynu… 😀 pas mus santykiai panašūs – nebepadeda net išvykti kažkur, net bijau to, nes baigiasi vis tiek pykčiais ir tylėjimu, apkarsta bet koks laikas kartu.
Gili priežastis, kodėl būnat su tokiu žmogum ir toliau, gali būti, kad atėjot iš toksiškos šeimos, kaip aš – kur nesi pripažintas kaip pilnavertis žmogus, esi nuolat ėdamas, tai todėl ir antrai pusei leidi taip elgtis (leidi = neišeini iš tokių santykių), nes nežinai kitokių scenarijų, kaip dar gali būti gyvenime (abipusis supratimas, pastangos nedaryti kitam to, dėl ko blogai jaučiasi).

rasa

Neiskraipykite zodziu, as taip nesakiau. Mano zodziai buvo,kad negalima sakyti ” Tu nieko nedarai, tu nesistengi, tu nenori”.

bet realybeje taip ir buna, net su panikos atakomis zmones padaro ka reikia, nes reikia. Dabar jos pasakojimas, kad va vaziuoja kazkur uzsimano sexo ir susipyksta,nes na nera nei kur sustoti nei ka. Realiai nera priezasties pyktis. Ji save zaloja (tranko galva). Sakytum reikia isseit is santykiu. Realiai net ne santykiuose esme, jie tik paryskina problema. O ir nueina pas psichiatra, sako duokit antidepresantu ir jai duoda? Kas taip daro? (be priezasties neisraso, normalus psichiatra neisrasineja siaip sau)

Ir jus manau pati suvokiat, kad autore zino viska. Ji zino,kad blogai, ji zino, kad reikia pagalbos, ji zino, kad reikia iseiti. Ji nori, kad kazkas ja priverstu iseiti, nes pati dar negali/nenori.

Autore, as Jumis tikiu,kad Jus norite sau padeti. Todel niekada nenuleiskite ranku. Tegul Jusu noras ir pastangos tik dideja. Nesvarbu, kad suklysite, nesvarbu, kad iskart nepasiseks. Jei kada suklupsite, vel stojates ir vel einate pirmyn. Jus veda tikslas – padeti sau. Jus turite viduje jegu. Jus galite iveikti visas iskylancias problemas. Jus pati galite susikurti sau gera gyvenima. Jumyse pacioje slypi visi atsakymai, kaip pasielgti teisingai tiek sioje, tiek kitose situacijose. Ieskokite pirmines priezasties ir ja tvarkykite. Atsikratykite blogu emociju, pasistenkite i viska pazvelgti be blogu minciu, be pykcio, be nervu, o sviesia galva, kur giliau slypi pykciu priezastis. Nenustokite ieskoti pagalbos.
Jei nepadejo sie gydytojai, nesutapo poziuriai, nebijokite ieskoti kitu, reikia rasti ir gydytoja ,kuris atitiks Jus. Kaip ir is musu pokalbiu matote, vieniems atrodo vienaip, kad gali padeti, kitiems kitaip. Tas pats ir su gydytojas. Zmones yra individualus ir prie kiekvieno yra skirtingas priejimas, todel turite rasti toki gydytoja, kuris atitinka Jus, kuriuo pasitikesite ir jis Jums gales padeti siame kelyje. Viskas yra imanoma.

Kol autore nepriims sprendimo nutraukti tokius santykius nieko nebus. Su toksiškais santykiais yra taip: nutrauki viska iškarto ir užsiimi kita veikla arba taip ir tampaisi kaip triusiku guma. Tai čia autorei reikia susikaupti, sutelkti jėgas ir pasakyti „ne” tokiems santykiams ir pasitraukti iš jų. To ir linkiu autorei 😇