Toksiski santykiai

Tai imkit ir išeikite, neatrodot laiminga

Nelabai suprantu ko autore pykstat, kad zmogus po keliones gal but jauciasi pavarges ir nenori vaikstinet. Ir taip daugybe zmoniu po keliones nori issiskabti drabuzius ypac vyrai, nes dazniausiai tu drabuziu turi maziau tai aktualu turet svariu drabuziu. Laikas suprast, kad zmones yra skirtingi. Vieni pavargsta, kiti nori vaikstinet. Zmones neturi daryti to ko jus issigeidziat sia akimirka. Norit eit einat..kitas zmogue gal nori prigult pailset. Ir abu zmones elgiasi normaliai

.

.

Tai ji jam ir neliepė eiti kartu. O šiaip abu pagerinti, be pagarbos vienas kitam. Atitiko kirvis kotą kaip sakant.

Panašu kad mergina jį šokdina, I tam atsibodo, et nesiryžta išeiti

Anonimas

Sunku. Ziauriai sunku ir skaudu. Grizom is keliones nakti ir siandien jau ryte buvo kazkoks nesusipratimas. Supyko, nes ryte prabudus cezinau saldainius virtuvej, garsiai nusiperdziau atsiprasant ir pradejo rekt, kad jei as neplanuoju miegot, tai uzdaryciau duris. Tada pasakiau tik zodi oj neapsiverk. Reziume supyko ir pan. Po to diena lauke dirbom, leptelejo, kad noretu pabegiot siandien. Tai vakare pasiuliau iseit i miesta pasivaiksciot. Reziume pradejo sakyt savo ta supista posaki “nesuprantu”. Visur ir visada iesko kazkokio paaiskinimo ir girdziu tik “nesuprantu”. Sikart nesuprato, kaip as po keliones grizus iskart noriu eit i zmones pasivaiksciot. Nu nafik. Tiesiog. Noriu ir tiek. Pasakiau, kad lagaminus ryt issikrausiu, viska isskalbsiu ryt, nes dar atostogauju. Tai jis pasake, kad nesupranta mano prioritetu, kad neskalbiau, lagamino neissikroviau ir varau viena pasivaiksciot i miesta, nors is keliones grizau kur buvo zmoniu. Dabar sedziu kaip durne prie zalgirio arenos viena, visi porom laimingi, o as kratausi, nes nesugebu iseit is santykiu, bet juose ir kenciu. Draugu ar draugiu kam issipasakoti neturiu..

O tai jum čia norma kai kitas miega atsikėlus triukšmaut? Nežinau kokio ten dydžio namai, bet bent duris tai tikrai tyliai uždaryt į kitą kambarį einant reikėtų. Man čia maks neoagarba kai kitas miega triukšmaut ir saldainius prie lovos čežint.
Dėl pasivaikščiojimo – o tai jūs negirdėjot, kad jis pabėgioti norėjo? Rasti laiko sportui kartais gali būti sunku, tai jūsų kaip partnerės prioritetas turėtų būti palaikyti norą sportuoti. Pvz., kodėl nepasiūlėt kartu važiuot į miesto centrą – jis eina pabėgiot, jūs pasivaikščiot, tada susitinkat Nemuno saloj ir pasėdit kartu. (jūs kaip suprantu nebėgiojat kartu su juo?) Išsipasakot galit čia. Draugam, šeimai ir nereikia apie savo santykius pasakot. O su vaikinu kalbėtis tai jum tikrai reikia. Tiesiog be pykčių, aiškiau pasakyt ko norit, ko tikitės. Ne nurodyt, o klaust „aš šiandien labai norėčiau kartu pasivaikščioti, kaip manai, ar rastum laiko?“ arba „kurią dieną norėčiau… kada galėtumėm tai nuveikti kartu?“. Bent jau mum santykiuose tai labai padėjo kalendorius vien tam paskirtas, kur abu žymimės veiklas, žinom kada kuris laisvas, nepamirštam pasimatymų ir t. t.

Anonimas

Sunku. Ziauriai sunku ir skaudu. Grizom is keliones nakti ir siandien jau ryte buvo kazkoks nesusipratimas. Supyko, nes ryte prabudus cezinau saldainius virtuvej, garsiai nusiperdziau atsiprasant ir pradejo rekt, kad jei as neplanuoju miegot, tai uzdaryciau duris. Tada pasakiau tik zodi oj neapsiverk. Reziume supyko ir pan. Po to diena lauke dirbom, leptelejo, kad noretu pabegiot siandien. Tai vakare pasiuliau iseit i miesta pasivaiksciot. Reziume pradejo sakyt savo ta supista posaki “nesuprantu”. Visur ir visada iesko kazkokio paaiskinimo ir girdziu tik “nesuprantu”. Sikart nesuprato, kaip as po keliones grizus iskart noriu eit i zmones pasivaiksciot. Nu nafik. Tiesiog. Noriu ir tiek. Pasakiau, kad lagaminus ryt issikrausiu, viska isskalbsiu ryt, nes dar atostogauju. Tai jis pasake, kad nesupranta mano prioritetu, kad neskalbiau, lagamino neissikroviau ir varau viena pasivaiksciot i miesta, nors is keliones grizau kur buvo zmoniu. Dabar sedziu kaip durne prie zalgirio arenos viena, visi porom laimingi, o as kratausi, nes nesugebu iseit is santykiu, bet juose ir kenciu. Draugu ar draugiu kam issipasakoti neturiu..

zinokit kuo toliau tuo labiau nesuprantu kaip jus kartu.
Jums tikrai reikia pas psichologa, nes esat nestabili. Cia net nera „tau reikia save myleti” tema, cia jus tik save mylit ir tai jaucia jis ir mes.
Visa laika temoje vien tik jusu poreikiai ir jusu nepasitenkinimas ir stebejimasis, kodel zmogus pyksta. Siaip keista, kad jis dar jusu nepaliko. As nekenciau savo brolio, kai jis ir sviesas ijungdavo ir duris palikdavo ir eidavo kazka daryti, o tu miego nori ir jam px.

Anonimas

Anonimas

Sunku.

O tai jum čia norma kai kitas miega atsikėlus triukšmaut? Nežinau kokio ten dydžio namai, bet bent duris tai tikrai tyliai uždaryt į kitą kambarį einant reikėtų. Man čia maks neoagarba kai kitas miega triukšmaut ir saldainius prie lovos čežint.
Dėl pasivaikščiojimo – o tai jūs negirdėjot, kad jis pabėgioti norėjo? Rasti laiko sportui kartais gali būti sunku, tai jūsų kaip partnerės prioritetas turėtų būti palaikyti norą sportuoti. Pvz., kodėl nepasiūlėt kartu važiuot į miesto centrą – jis eina pabėgiot, jūs pasivaikščiot, tada susitinkat Nemuno saloj ir pasėdit kartu. (jūs kaip suprantu nebėgiojat kartu su juo?) Išsipasakot galit čia. Draugam, šeimai ir nereikia apie savo santykius pasakot. O su vaikinu kalbėtis tai jum tikrai reikia. Tiesiog be pykčių, aiškiau pasakyt ko norit, ko tikitės. Ne nurodyt, o klaust „aš šiandien labai norėčiau kartu pasivaikščioti, kaip manai, ar rastum laiko?“ arba „kurią dieną norėčiau… kada galėtumėm tai nuveikti kartu?“. Bent jau mum santykiuose tai labai padėjo kalendorius vien tam paskirtas, kur abu žymimės veiklas, žinom kada kuris laisvas, nepamirštam pasimatymų ir t. t.

Jie neprivalo susilipinti, jis gali sportuoti, ji gali vaikščioti, jei toks poreikis, ir nesinori vienas kito veiklų daryti.

Kuo toliau skaitau jūsų, autore, pasisakymus, tuo labiau atrodo, kad tie „toksiški santykiai” nėra įtakoti jūsų antros pusės toksiško elgesio, bet jums abiems kyla nuolatinis susierzinimas vienas nuo kito, nes visiškai neatliepiat vienas kito poreikių, lūkesčių vienas kitam ir ritmo. Jūsų pačios elgesys irgi yra toksiškas, tai tikrai netikę jums buvo terapeutai, pas kuriuos lankėtės, jeigu negavot postūmio išsiaiškinti, kas, pirmiausia, su jumis pačia negerai…

Ar jūs su vaikinu kalbatės apie savo nesutarimus bent? Ar jau galutinai nusprendėt, kad tai jis jus ir jūsų santykius privedė prie tokios frustracijos?

Kažkaip man šioje istorijoje trūksta to savianalizės ir darbo su savimi etapo, tai ir ne keista, kad negalit išeiti iš santykių, nes nežinot nei priežasčių, nei motyvų, nei savo pačios santykio su savimi, tik blaškotės ir klimpstat vis giliau į liūną, kur jau ne tik santykiai skęsta, bet ir jūs pati kaip asmenybė. Tai linkiu ir labai tikiuosi, kad rasit tinkamą terapeutą, kuris sugebės jums padėti ar bent „užvesti ant kelio”.

Autore, jei galite pafantazuokite dabar kokiu santykiu noretumete, kaip isivaizduojate tobulus santykius. Ne tai kas dabar yra ne taip, bet tiesiog kaip rasinelis „Kaip atrodo tobuli santykiai tarp vyro ir moters”. Kokia noretumete buti Jus pati tuose svajoniu santykiuose, koki vaidmeni atlikti, kaip elgtis; koks turetu buti vaikinas, jo elgesys, charakterio savybes, vertybes ir t.t. Tiesiog pasvajokite. Ir pasistenkite kuo placiau viska isdestyti.

Anonimas

Anonimas

Sunku. Ziauriai sunku ir skaudu. Grizom is keliones nakti ir siandien jau ryte buvo kazkoks nesusipratimas. Supyko, nes ryte prabudus cezinau saldainius virtuvej, garsiai nusiperdziau atsiprasant ir pradejo rekt, kad jei as neplanuoju miegot, tai uzdaryciau duris. Tada pasakiau tik zodi oj neapsiverk. Reziume supyko ir pan. Po to diena lauke dirbom, leptelejo, kad noretu pabegiot siandien. Tai vakare pasiuliau iseit i miesta pasivaiksciot. Reziume pradejo sakyt savo ta supista posaki “nesuprantu”. Visur ir visada iesko kazkokio paaiskinimo ir girdziu tik “nesuprantu”. Sikart nesuprato, kaip as po keliones grizus iskart noriu eit i zmones pasivaiksciot. Nu nafik. Tiesiog. Noriu ir tiek. Pasakiau, kad lagaminus ryt issikrausiu, viska isskalbsiu ryt, nes dar atostogauju. Tai jis pasake, kad nesupranta mano prioritetu, kad neskalbiau, lagamino neissikroviau ir varau viena pasivaiksciot i miesta, nors is keliones grizau kur buvo zmoniu. Dabar sedziu kaip durne prie zalgirio arenos viena, visi porom laimingi, o as kratausi, nes nesugebu iseit is santykiu, bet juose ir kenciu. Draugu ar draugiu kam issipasakoti neturiu..

O tai jum čia norma kai kitas miega atsikėlus triukšmaut? Nežinau kokio ten dydžio namai, bet bent duris tai tikrai tyliai uždaryt į kitą kambarį einant reikėtų. Man čia maks neoagarba kai kitas miega triukšmaut ir saldainius prie lovos čežint.
Dėl pasivaikščiojimo – o tai jūs negirdėjot, kad jis pabėgioti norėjo? Rasti laiko sportui kartais gali būti sunku, tai jūsų kaip partnerės prioritetas turėtų būti palaikyti norą sportuoti. Pvz., kodėl nepasiūlėt kartu važiuot į miesto centrą – jis eina pabėgiot, jūs pasivaikščiot, tada susitinkat Nemuno saloj ir pasėdit kartu. (jūs kaip suprantu nebėgiojat kartu su juo?) Išsipasakot galit čia. Draugam, šeimai ir nereikia apie savo santykius pasakot. O su vaikinu kalbėtis tai jum tikrai reikia. Tiesiog be pykčių, aiškiau pasakyt ko norit, ko tikitės. Ne nurodyt, o klaust „aš šiandien labai norėčiau kartu pasivaikščioti, kaip manai, ar rastum laiko?“ arba „kurią dieną norėčiau… kada galėtumėm tai nuveikti kartu?“. Bent jau mum santykiuose tai labai padėjo kalendorius vien tam paskirtas, kur abu žymimės veiklas, žinom kada kuris laisvas, nepamirštam pasimatymų ir t. t.

Atsiprašau, bet aš irgi nenorėčiau gyventi su apsibezdėjusia pirdale moterimi.

Anonimas

Kuo toliau skaitau jūsų, autore, pasisakymus, tuo labiau atrodo, kad tie „toksiški santykiai” nėra įtakoti jūsų antros pusės toksiško elgesio, bet jums abiems kyla nuolatinis susierzinimas vienas nuo kito, nes visiškai neatliepiat vienas kito poreikių, lūkesčių vienas kitam ir ritmo. Jūsų pačios elgesys irgi yra toksiškas, tai tikrai netikę jums buvo terapeutai, pas kuriuos lankėtės, jeigu negavot postūmio išsiaiškinti, kas, pirmiausia, su jumis pačia negerai…

Ar jūs su vaikinu kalbatės apie savo nesutarimus bent? Ar jau galutinai nusprendėt, kad tai jis jus ir jūsų santykius privedė prie tokios frustracijos?

Kažkaip man šioje istorijoje trūksta to savianalizės ir darbo su savimi etapo, tai ir ne keista, kad negalit išeiti iš santykių, nes nežinot nei priežasčių, nei motyvų, nei savo pačios santykio su savimi, tik blaškotės ir klimpstat vis giliau į liūną, kur jau ne tik santykiai skęsta, bet ir jūs pati kaip asmenybė. Tai linkiu ir labai tikiuosi, kad rasit tinkamą terapeutą, kuris sugebės jums padėti ar bent „užvesti ant kelio”.

man rodos buvo normalus psichologai psichiatrai, bet autore nusprende, kad jai nepatinka kur jie linksta. Ejo nes norejo buti auka, norejo uztarimo, gavo netai ko tikejosi, todel nebesilanke.

Anonimas

Anonimas

Kuo toliau skaitau jūsų, autore, pasisakymus, tuo labiau atrodo, kad tie „toksiški santykiai” nėra įtakoti jūsų antros pusės toksiško elgesio, bet jums abiems kyla nuolatinis susierzinimas vienas nuo kito, nes visiškai neatliepiat vienas kito poreikių, lūkesčių vienas kitam ir ritmo. Jūsų pačios elgesys irgi yra toksiškas, tai tikrai netikę jums buvo terapeutai, pas kuriuos lankėtės, jeigu negavot postūmio išsiaiškinti, kas, pirmiausia, su jumis pačia negerai…

Ar jūs su vaikinu kalbatės apie savo nesutarimus bent? Ar jau galutinai nusprendėt, kad tai jis jus ir jūsų santykius privedė prie tokios frustracijos?

Kažkaip man šioje istorijoje trūksta to savianalizės ir darbo su savimi etapo, tai ir ne keista, kad negalit išeiti iš santykių, nes nežinot nei priežasčių, nei motyvų, nei savo pačios santykio su savimi, tik blaškotės ir klimpstat vis giliau į liūną, kur jau ne tik santykiai skęsta, bet ir jūs pati kaip asmenybė. Tai linkiu ir labai tikiuosi, kad rasit tinkamą terapeutą, kuris sugebės jums padėti ar bent „užvesti ant kelio”.

man rodos buvo normalus psichologai psichiatrai, bet autore nusprende, kad jai nepatinka kur jie linksta. Ejo nes norejo buti auka, norejo uztarimo, gavo netai ko tikejosi, todel nebesilanke.

Tai nesakau, kad nenormalūs, bet jai netiko (kaip ir @rasa kalbėjo apie tai).

Anonimas

Anonimas

Anonimas

Kuo toliau skaitau jūsų, autore, pasisakymus, tuo labiau atrodo, kad tie „toksiški santykiai” nėra įtakoti jūsų antros pusės toksiško elgesio, bet jums abiems kyla nuolatinis susierzinimas vienas nuo kito, nes visiškai neatliepiat vienas kito poreikių, lūkesčių vienas kitam ir ritmo. Jūsų pačios elgesys irgi yra toksiškas, tai tikrai netikę jums buvo terapeutai, pas kuriuos lankėtės, jeigu negavot postūmio išsiaiškinti, kas, pirmiausia, su jumis pačia negerai…

Ar jūs su vaikinu kalbatės apie savo nesutarimus bent? Ar jau galutinai nusprendėt, kad tai jis jus ir jūsų santykius privedė prie tokios frustracijos?

Kažkaip man šioje istorijoje trūksta to savianalizės ir darbo su savimi etapo, tai ir ne keista, kad negalit išeiti iš santykių, nes nežinot nei priežasčių, nei motyvų, nei savo pačios santykio su savimi, tik blaškotės ir klimpstat vis giliau į liūną, kur jau ne tik santykiai skęsta, bet ir jūs pati kaip asmenybė. Tai linkiu ir labai tikiuosi, kad rasit tinkamą terapeutą, kuris sugebės jums padėti ar bent „užvesti ant kelio”.

man rodos buvo normalus psichologai psichiatrai, bet autore nusprende, kad jai nepatinka kur jie linksta. Ejo nes norejo buti auka, norejo uztarimo, gavo netai ko tikejosi, todel nebesilanke.

Tai nesakau, kad nenormalūs, bet jai netiko (kaip ir @rasa kalbėjo apie tai).

bet netiko del to, kad jos nepalaike 🙂

<blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div><blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
<blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
<blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
Kuo toliau skaitau jūsų, autore, pasisakymus, tuo labiau atrodo, kad tie „toksiški santykiai” nėra įtakoti jūsų antros pusės toksiško elgesio, bet jums abiems kyla nuolatinis susierzinimas vienas nuo kito, nes visiškai neatliepiat vienas kito poreikių, lūkesčių vienas kitam ir ritmo. Jūsų pačios elgesys irgi yra toksiškas, tai tikrai netikę jums buvo terapeutai, pas kuriuos lankėtės, jeigu negavot postūmio išsiaiškinti, kas, pirmiausia, su jumis pačia negerai…

Ar jūs su vaikinu kalbatės apie savo nesutarimus bent? Ar jau galutinai nusprendėt, kad tai jis jus ir jūsų santykius privedė prie tokios frustracijos?

Kažkaip man šioje istorijoje trūksta to savianalizės ir darbo su savimi etapo, tai ir ne keista, kad negalit išeiti iš santykių, nes nežinot nei priežasčių, nei motyvų, nei savo pačios santykio su savimi, tik blaškotės ir klimpstat vis giliau į liūną, kur jau ne tik santykiai skęsta, bet ir jūs pati kaip asmenybė. Tai linkiu ir labai tikiuosi, kad rasit tinkamą terapeutą, kuris sugebės jums padėti ar bent „užvesti ant kelio”.

</blockquote>

man rodos buvo normalus psichologai psichiatrai, bet autore nusprende, kad jai nepatinka kur jie linksta. Ejo nes norejo buti auka, norejo uztarimo, gavo netai ko tikejosi, todel nebesilanke.

</blockquote>
Tai nesakau, kad nenormalūs, bet jai netiko (kaip ir <a class='bp-suggestions-mention' href='https://vforumas.lt/members/rasa/' rel='nofollow'>@rasa</a> kalbėjo apie tai).

</blockquote>

bet netiko del to, kad jos nepalaike 🙂

</blockquote><br>

Jų darbas ir nėra palaikyt besąlygiškai. Bet čia aišku kaip 2×2, kad jeigu pats neturėsi įžvalgų, ko eini, tai nelabai ir padės. NEBENT, kaip sakė @rasa, bus tikrai rūpestingas ir mokės prieiti prie žmogaus, jį atliepdamas.

Nereikia pamirsti, kad dauguma tiesiog supyksta ant psichologu, nes sie pasake ka „mato” , o pacientui nepatiko ir nenori pripazinti. Esu ne kart girdejus ” *** psichologe buvo teisi”.