Vaikinas berastis

Kartais taip nutinka ir skubant, rašant vairuojant/einant ir panašiai. Turbūt labiau atkreipčiau dėmesį į turinį.

as daznai susizeidziu pirstus, tai mano rasymas isvis tragedija buna, buna rasau eidama, tai irgi neblizga rasyba. Zinoma veliau, kai niekas neblasko, neskubu, buna paziuriu ka rasiau ir geda, bet jau nieko nepakeisi 😀

Galite kartą susitikti, kad butumete tikra, bet greičiausiai nebus inteligentas

Niekada neidavau į pasimatymus su vyrais, kurie bent kažkokio aukštojo nebuvo baigę. Dar atkreipdavau dėmesį ar moka angliškai neblogai, o jeigu net lietuviškai rašyti nesugebėdavo, ties tokiomis žinutėmis su klaidomis ir būdavo baigta.

Taip, greičiausiai bus bukas. Nemačiau nei vieno proto bokšto beraščio. Mane atgraso žmonės, nemokantys rašyti.

Kartais galima klaidas nurašyt nuovargiui, skubėjimui ir pan. Bet jei kabini paną ir nesistengi, tai ir kitą dalyką parodo – kad jam nerūpi jums gero įspūdžio padaryt. Pvz., aš draugams tikrai visokių kliurkų prirašau ir netaisau, gi žino, kad nedurna 😀 Bet kokiam potencialiam darbdaviui tikrai pasistengčiau padaryt gerą įspūdį ir beleko nesiųsčiau.

Anonimas

Kartais galima klaidas nurašyt nuovargiui, skubėjimui ir pan. Bet jei kabini paną ir nesistengi, tai ir kitą dalyką parodo – kad jam nerūpi jums gero įspūdžio padaryt. Pvz., aš draugams tikrai visokių kliurkų prirašau ir netaisau, gi žino, kad nedurna 😀 Bet kokiam potencialiam darbdaviui tikrai pasistengčiau padaryt gerą įspūdį ir beleko nesiųsčiau.

blm tikrai tiesa…as rasau skubedama neziuredama pazistamiems, bet naujiems zmonem ir darbe tai jau stengiesi neskubet, perskaitai kelis kartus ar viskas gerai.

Tai skubant tiesiog ne tas pasispausti gali, kas iš tiesų skiriasi nuo rašybos klaidų.

Žiūrint kokios tos klaidos. Nes atsakymuose dažniausiai minimi vadinamieji mistypes (praleistos, sukeistos raidės ir pan., kurie tikrai gali atsirasti dėl skubėjimo). Bet jeigu žmogus rašo šendien, įdėja ir pan., tai visai kas kita. Neneigsiu – mane labai erzina rašyti nemokantys žmonės. Tai jeigu rašo su tikrom klaidom (ne mistypes), man būtų atmetimo reakcija. Jeigu tai yra mistypes, tada ne taip ir svarbu.

Bet kyla ir kitas klausimas. Jeigu žinutėmis kalba nesiriša (jeigu ne tik dėl klaidų), ar tikrai verta bandyti susitikti? Žinoma, galima – galbūt gyvai bendravimas rutuliosis geriau. Bet jeigu, pvz., iš žinučių atsiranda antipatija, nemalonus jausmas ar ką, gal neverta tiktis nepriklausomai nuo rašybos.

Tikrai pasitaiko parašyti su klaidom, ne mistypes, kaip kažkas minėjo. Neturiu su kuo susirašinėt ne iš gyvenamojo namo vietos asmenų jau keletą metų, tai kažkieno mano klaidos rašybos asmeniškai net nepasiekia, kad galėčiau juos pykdyti ar erzinti dėl rašybos klaidų smsuose ar messengerio žinutėse bei panašiai. Tačiau rašant ir komentuojant į forumus, kai jau komentuoju, pastebėjau, rašant į užrašinę telefono tokį tarsi dienoraštį, kad pasitaiko rašybos klaidų. O kartais pasitaiko, jog suabejoju rašyba, tad pasitikrinu. Anksčiau tai nutikdavo daug rečiau. Veikiausiai, mažiau tenka rašyti ir pasimiršta. Pavyzdžiui mokykloje gramatiką ir rašybą naudojame daug labiau

O tai darbe netenka pvz rašyt raštų?

„Kviecia susitikti, net nezinau ar rasim apie ka kalbetis…”, – po „nezinau” dedamas kablelis, kad atskirtum šalutinį sakinį, einantį po jo. Moralas toks. Jeigu pati nemoki skirti šalutinių sakinių ir tavo žinios apie kablelį yra tik tokios, jog prieš „kad”, „bet”, „o”, „tačiau” vartojamas kablelis, o plačiau nieko ir neatsimeni iš mokyklos, tai, būk maloni, nesikabinėk prie berno dėl tokių dalykų. 😀 😀 😀

Tai gal susitikot

Anonimas

„Kviecia susitikti, net nezinau ar rasim apie ka kalbetis…”, – po „nezinau” dedamas kablelis, kad atskirtum šalutinį sakinį, einantį po jo. Moralas toks. Jeigu pati nemoki skirti šalutinių sakinių ir tavo žinios apie kablelį yra tik tokios, jog prieš „kad”, „bet”, „o”, „tačiau” vartojamas kablelis, o plačiau nieko ir neatsimeni iš mokyklos, tai, būk maloni, nesikabinėk prie berno dėl tokių dalykų. 😀 😀 😀

Aš tai nesuprantu kodėl kai kurie žmonės jaučia būtinybę pasisakyti ir pasijusti teisiu net tada, kai nelabai nusimano apie tai, apie ką eina kalba… Nes jūsų minėtas kablelis šioje situacijoje nėra būtinas:

„Po žodžių vargu, kažin, prieš dalelytę ar, įvardį kas ir įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jeigu norima parodyti prijungimą. Pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau laimėjęs…“