JOS ir JO finansai, buities darbai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikutės/čiai ))
Norėčiau padiskutuoti, išgirti jūsų nuomonę ar asmeninę patirtį dviem temom, kurios šiuo metu pradėjo man lįsti į galvą… manau, kad kai ateina metas pradėti gyventi su vaikinu, atsiranda panašūs klausimai: kaip bus leidžiami abiejų žmonių pinigai? Kas gamins valgyti, o kas nuvalys valgus? ir pan.
FINANSAI. Kokia jūsų nuomonė apie poros uždirbamus pinigus? Kaip jie turi būti leidžiami ir paskirstomi? Ar jie turi būti bendri, ar kiekvienas leidžia sau, o už butą moka vyras? Ar reikia nuoma/paskola dalinti per du žmonės? Ar gali vienas kitam reguliuoti kiek ko pirkti ir kaip leisti pinigus? Su draugu apie tai kalbėjome, bet kaip ir nepriėjome išvados… manau, kad vyras turi būti vyru ir mokėti už buto išlaidas, stambius pirknius, o moteris moterimi – rūpintis maisto produktais, namų jaukumu, apranga ir sau leisti pasilepinti, jeigu, žinoma, tam yra galimybių, neišlaidaujant. O jeigu tarkime moteris uždirba šiek tiek daugiau, bet tuo pačiu ir darbas fiziškai šiek tiek sunkesnis, o vyro labiau psichologiškai? Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar moteris turi tada didesne atsakomybę prisiimti?
BUITIŠKI DARBAI. Tikiu, kad pradėjus gyventi kartu ir visus vyro marškinius sulygini, atsikeli ankščiau pusryčius pagaminti ir skubi po darbų su gaminti jo mėgstamo patiekalo, smilkalus degini vonioje, dulkes nuo miegamojo staliuko irgi skubi perbraukti ir t.t. Pradžioje sutinku – žaidimas puikus, įdomus, abu jaučiasi savo pareigose ir abu (tikriausiai) laimingi, bet kad ir kaip šauniai beskambėtų realybė šiandien yra kitokia – vyras dirba, o moteris, kaip bebūtų keista, ne vaikus augina namuose, o taip pat pluša nuo ryto iki vakaro darbe. Kitaip tariant, pusiausvyros nebesigauna, nes vyras dirba ir grįžta namo ilsėtis, o moteris ne tik dirba, bet ir maistą gamina, skalbia, plauna ir tvarko. Naturalu, ji pervargsta ir atsiranda pykčiai, barniai, santykiai nebedžiugina. Kaip manote, kaip reikėtų štai tokius buitinius dalykus spręsti? Kaip rasti kompromisą? Ar skirstytis darbeliais? Nesinorėtų, kad mano vyras nesugebėtų pats marškinių išsilyginti, ar grindų išsiurbti. Mano nuomone, kad apie tokius dalykus reikia kalbėtis tik pradėjus gyventi, o ne po pusės metų, kai jau pavargus dirbti ir namų šeimininke ir darbuotoja.
Siuo metu situacija yra jog as dirbu o vyras ne. Todel uz viska moku as, na o vyras namu seimininke. Indu neplaunu, netvarkau, negaminu. Siek tiek aisku uztruko ji istreniruot, kad jis suprastu, kad tai ne visada yra moters pareiga. Nieko nedarau is principo nors galeciau, nes mane nervina tas isitikinimas kad moteris turi viska daryt nors ir dirba. Pasakiau jam arba samdom valytoja arba tu tvarkyk, tai nupirkau jam dulkiu siurbly tai pats tvarkosi dabar Panos reikia vyrus pastatyti i ju vieta ir parodyt savo ragus. Reikia keisti ta zeminanti poziuri i moteris, kadangi jau nebe tie laikai. Suprantu jei vyras islaikytu seima ir gerai uzdirbtu tada be problemu, bet kai abu dirba ir moteris turi viska daryt tai cia jau virsune. Blemba as kai pamatau kad metosi jo smirdancios kojines geriau jam i burna sukisiu nei pakelsiu.
Dabar pridesiu is tuomet kai abu dirbom. Mes niekada nesigincijom ir nebuvom nepatenkinti musu pinigine situacija. Taigi:
Nuoma, mokesciai ir bendros santaupos lygiai per puse. Maistas, pramogos ir t.t pakaitomis. Viena karta vienas kita karta kitas na mazdaug per puse ziuredavom bet niekada neskaiciuodavom kiek kas isleido nes cia jau nesamone mano atzvilgi, nemegstu pinigu skaiciuot. Visa kita atskirai. Turim atskiras saskaitas. Su likusiais jau darom ka norim ir perkam ka norim. Na nebent tik pasitariam kai ka nors gan brangaus norim pirkt. Taciai sita situacija labiausiai tinkama kai uzdirbama mazdaug po lygiai. As visada uzdirbdavau siek tiek daugiau beje tai man likdavo pinigu ir drabuziams ir manikiurams ir kirpykloms na ir kartais ji palepindavau kuom nors. Tai manau jei vyras daugiau uzdirba iseitu atvirksciai
Tik apsigyvene kartu, kartu ir pinigus “sumetem”. Niekada nebuvo cia tavo, cia mano. Uzdirbtus pinigus laikom kartu, ir kada kuriam reikia, tada imam.
Tiesa, as esu isitikinusi, kad daugiau darbu ant mano peciu, o kaip atrodo is šalies? Jis neseniai susirado savo svajoniu darba, nors uzdirba vos daugiau nei minimaliai, dirba 10-12 val.per para. As visa para bunu su vaiku (2.5 m), tvarkau namus, gaminu, skalbiu ir dar su vaiku i darba per diena 2-3 valandas nulekiu(nuosavas verslas, kuri vyrui labai nepatinka).
Atsiprasau, labai issipleciau, bet taip pikta viska apgalvojus…
Labas
Su maniškiu gyvenam kartu jau 3 metai, tai turim tam tikrą nusistovėjusią tvarką
Finansai. Uždirbam panašiai, gal aš kartais truputį daugiau, bet mėnesio pabaigoje jam lieka daugiau . Turim atskiras sąskaitas, mokesčius mokam per pusę. Pramogos, maistas – vieną kart vienas, kitą kart kitas. Kadangi man po darbo patogiau užsukti maisto produktų, tai aš nuperku dažniausiai maistą, o kai važiuojam kažkur pramogauti moka jis Daiktus, drabužius perkamės ir gi kiekvienas iš savo, nebent sumano mane palepinti ir sako, kad kažką išsirinkčiau Beja, vedame savo biudžetą, tad kas menesį matome kur išeina pinigai, tad galime daryti ir išvadas
Buitis. Mes pasidalinę taip: mano virtuvė, jo kambarys Aš gaminu, indus plaunu, o jis rūpinasi, kad būtų kambarys švarus, išsiurbia visus namus, nuvalo dulkes, net tualetą išvalo. Aš tik šveičiu vonią ir grindis praplaunu. Kojinių nemėto, reikėjo tik išmokyti pavalgius sudėti indus į kriauklę, o ne belekur. Dažniausiai tai aš ant vieno fotelio padarau “gariūnus”, nes ten sukraunu drabužius savo Su buitimi kaip ir nėra problemų Marškinius lyginasi pats, sako kad aš taip gerai neišlyginsiu nu tikrai tiek kiek jis 20 min vienus marškinius lygina, tai aš neturėčiau kantrybės
Atsikeli anksciau pusrycius pagamint kas cia per bairiai siknos tiem vyram kai kuriem nuvalyt nereikia?? Man tai baisu kai paskaitau kokios tos moterys tarnaites lig tie vyrai neturetu nei rankyciu nei kojyciu
Autorės geras požiūris – vyras dirba, o ji ‘leidžia sau pasilepinti’. No thank you.
Musu pajamos skiriasi nezymiai, gal mano netgi buvo didesnes paskutinius menesiusi, tad nuoma dalinames per puse. Su maistu – tai jis, tai as perkam, neziurim kad centas i centa per puse viska pirktumem, bet daugmaz kad panasiai isleistumem, su pramogom irgi panasiai, nors gal dazniau maniskis apmoka. Butu kitas reikalas jei mano pajamos butu mazesnes, tada manau visai kitoki modeli pritaikytumem, kam moket.
Buities darbai irgi kazkaip apylygiai pasiskirsto – jis skalbia, as po to sulankstau. Maista dazniausiai gaminames kartu, tvarkausi gal as kiek dazniau, bet tik kokius smulkius reikaliukus, kaip dulkes nuvalyt, ar daiktus i vietas padeliot. Kazkaip visur koja kojon zengiam
Man tai patinka padaryti vyrui pusryčius Manau, kad kiekvienai rinktis.
Nei as savo vyrui gaminau valgyt, nei baltinius lyginau nei kitus buities darbus viena dariau. Mes kadangi atsibundame kartu, i darba ir is darbo vaziuojame kartu, ir gryztame tuo paciu metu, tai dirbti namie daugiau uz vyra atrodo nenormalu butu. Ka mes darome? Ryte nepusryciaujam, o gryze vakariene darom arba kartu arba viena diena jis kita as, arba isvis kazka kas sau susimeistravoja. Per daug nesukam galvos del maisto ir valgom greit paruosiama ji, sudetingu patiekalu gamint nemoku ir noro po darbo nei vienam nebuna. Kitus buities darbus taipogi arba kartu arba pakaitomis darome. Kad del lyginimu, tai as kategoriskai esu pareiskus kad kiekvienas turime ziuretis savo aprangos. Lygintis, susirusiuoti, susikabinti ir pan, tik skalbt ir padziaut as dazniau apsiemu. Kaip skirtome pinigus? jo alga 3 kart didesne nei mano. Tai ji keliauja taupymui, mokesciams uz buta (butas nuosavas, tai nuomos moket nereikia) ir dideliems ar brangiems pirkiniams, jo rubams. Mano atlyginimas- maistas, grozio ir higienos prekems ir mano rubams. Pramogoms- nuo situacijos, pas kuri lieka daugiau atlyginimo. Siaip man labai butu nepatike moketi viska per puse, pvz mokesciai uz buta, maistas.kazkaip toks mokejimo budas man labiau kambariokus primena nei sutuoktinius.
Taip mums labai gerai ir kitaip nenoretume daryt.
Aktuali tema ir įdomu paskaityti kaip gyvenat
O jei kalbant apie mane ir jį.. tai mane jau žiauriai vargina mūsų situacija su buitimi. Aš viską tvarkau, šveičiu, rūbus plaunu, džiovinu, lyginu ir t.t. Na tiesa, kad kartais valgyt gamina jis, kartais aš, tokia pati situacija ir su indų plovimu. Tačiau labai norėčiau, kad tvarkytis man padėtų. Kiekvieną kartą, kai pasakau “na susitvarkom” tai sako “o ką reikia? grindis išluot?” , tai taip ir atrodo, kad namuose nei dulkių neturim, nei batai pas mus nesimėto tik visada grindis nešvarios… Jei pamatau kokį jo daiktą ne vietoj, arba prašau padaryti tą ir aną (pvz., savo spintoj rūbus susitvarkyti) tai pradeda burbėt, kad man viskas negerai, visada priekaištauju ir pan. Na bet tikrai kartais atrodo, kad tik man daiktai ne vietose padėti ir netvarka erzina, o jam visiškai nesvarbu. Ai kažkada prašiau, kad kilimą išneštų išdulkinti, sakė kitą kartą/kitą savaitgalį, tai to kito karto laukiau du mėnesius, kol viešai nesugėdinau prieš pusseserę..
Dar galvoju, kad viskas pareina iš šeimos, kokį pavyzdį mato. Nes pvz., pas jį šeimoj tėtis dirba, uždirba pinigėlius, o mama rūpinasi buitimi, o pas mane abu tėvai dirbantys, abu ir buitį tvarko, ir gamina. Ir kai mes esam abu dirbantys, norėčiau, kad sutartumėm ir buities darbais pasidalintumėm, o dar geriau būtų, kad man nieko nereiktų sakyti, ką reikia padaryti, pats pamatytų, suvoktų, ką reikia padaryti, ką sutvarkyti.. būtų tobula Man tikrai patinka švara, kai viskas savo vietose, tada jaučiuosi kur kas laimingesnė
pas mus taip, aš mokausi, bet kartais gaunu darbo.Tad kiek galiu , šiek tiek prisidedu prie buities.Vyras dirba.Kas be ko, aš viską tvarkau ir prižiūriu namus, bet vakare,kai pavalgo mano paruoštą vakarienę, turi susiplaut indus) aš irgi ne tarnaitė.
Viskas bendrai ir as rimtai, i tai ieina VISKAS. Pvz, papasakosiu musu iprasta savaite. Dirbu 2 dienas per savaite, jis ~3-4, o likusi viena arba 2 dienos yra abieju laisvos. Per laisvas tas kelias dienas per menesi, mes lekiam i akvaparkus, i sodus, kazkur pasitusinti, nebuvo turbut laisvos dienos, kad kazkur nelektumem pasilinksminti, nes kitaip isprotetumem. Taigi, kai dirbu as – jis sutvarko namus, isskalbia rubus, juos sudziausto, isplauna indus, pagamina valgyti, pasirupina vaiku (metai su puse sunui musu), sudelioja daiktus i vietas, kuriuos vaikas per ta diena ismete nueina i parduotuve, kartais i darba atveza man valgyti, zodziu, padaro viska, ka reikia tiek buitiniuose reikaluose, tiek kituose. Kai dirba jis – padarau visus buitinius dalykus, nueinu i parduotuve, padarau pietus tiek vaikui, tiek jam, kad grizes is darbo (dirba netoli namu) galetu pavalgyti namuose. Anksciau valgydavo darbe, tai is vakaro padarydavau valgyti, dabar grizta is darbo pavalgyti pietu, o paskui dar pagaminu ir vakariene visiems. Pasirupinu vaiku, sutvarkau namus, isplaunu indus ir panasiai.
Nors pas mus tikrai buna ir tokiu dienu, kai nesinori nieko, valgyti kazkaip visada pagaminu, bet buna atveju, kai neeinu i parduotuve, nes tingiu arba nesitvarkau namu, nes TINGIU tas pats ir pas ji, tada kita diena kazkuris sutvarko uz du. Kazkaip buna tikrai tokiu dienu, kad nenori nieko apart lovos gulejimo. Buna, kad pasipykstam del to, bet kazkaip retai.
Finansai – viskas BENDRA. As uzdirbu siek tiek daugiau nei jis, taciau tai nesudaro kazkokiu didesniu salygu man. As tvarkau finansus, todel musu algos yra sudedamos bendrai ir naudojamos – apmoketi mokescius tiek mano (pvz telefonas), tiek jo, taip pat uz buta, interneta, draudimus visu 3, tiek vaiko, mano ir vyro. Paskui, kas lieka, dazniausiai lieka pas mane pinigineje Tai visada, jeigu kazkur lekia su draugais, pasako man, kad nori islekti, pasiima pinigu, kiek nori. Taip pat ir as, zinom, kiek galime isleisti ir daugmaz paskirstom, ko ta menesi norim. Siuo metu visa jo alga atidedame vestuviu taupymui, todel naudojames mano pinigais, is ju gyvename, mokame mokescius, visad imetu i jo pinigine kazkiek pinigu.
Man asmeniskai, tas visas skaiciavimas, cia tavo, cia mano, o ypac, kai esi vyras ir zmona yra nesuprantamas. Kai esate seima, tai viskas patampa MUSU. Isimtinais atvejais vyras uzsimano, tarkime, kokios plansetes, kurios man atrodo, kad visai mums nereikia, tai sutariame, kad tidedame po 10 euru kasdien, kol sutaupysi ten tuos 300. Na, toks zaidimas, o paskui jau zinom, kad sitie pinigai yra skirti butent jo plansetei ir jie priklauso jam. Taip pat ir mano didesniems pirkiniams darome. Tuo paciu nepasijaucia, kad isleidziam didesne suma.
Su draugu pradėjom gyventi dar devyniolikos ( dabar jau abiem 22) . Iš karto nusprendėm jog finansai bus bendri, net nesvarbu kiek kas uždirba.
KAi persikėlėm į UK dirbau kelis mėnesius tik aš, nes jis mokėsi, tai nereikėdavo daryti nieko o ir iš darbo pasitikdavo. \dabar jau praėjo trys metai Anglijoje, ten patogu, nes galima atsidaryti bendrą taupymo sąskaita, tai esam susitare kiek turime ten nusiųsti pinigų iš savęs, nuoma moka jis o aš moku už maistą ir pramogas.
Niekad nėra kilę kažkokių finansinių problemų, nors pati dirbu tris kart daugiau nei jis kol studijuoja, bet manau ateis laikas kai jis dribs o man reiks augint vaikus.
mokam nuomą ir mokesčius AIŠKU kad per pusę, nors tuoj ir vestuvės Nes abu uždirbam panašiai. Už maistą, pramogas neskaičiuojam kas kiek ko nuperka.
Buityje kaip ir kitos narės mano virtuvė, jo visa kita
pas mus jis uždirba beveik dvigubai daugiau nei aš, todėl moka nuomą, kurą perka (nors jei mašiną paimu, pilu kurą aš ir stengiuosi dvigubai daugiau nei kad išnaudojau ) aš perku maistą, higienos prekes, buitinę chemiją, rūpinuosi namų jaukumu, virtuvės daiktais/įranga ir savim. jis kartais perka maistą šventėms, arba savaitgaliais, na kaip jam užeina aš išleidžiu beveik visą savo atlyginimą šiems savo buities reikalams. Už pramogas mokame pakaitomis, arba kas sau, priklauso nuo situacijos. Dovanas perkam irgi pakaitomis, arba jis saviškiams aš saviškiams. Man gerai šitas modelis, patinka savo pinigų turėti, ir maistu rūpintis, nes jei jis rūpintųsi pas mus šaldytuve būtų gabaliukas rokiškio sūrio ir pigiausias batonas.
dėl buities – valgyti darau dažniau aš, jis kartu sukiojasi, kartais plauna indus, drabužius dažniau plaunu aš, daiktus dažniau tvarkau aš. jis niekada nėra valęs dulkių, šveitęs dušo, valęs tuliko, valęs langų, nu žodžiu tokių dalykų kur nedaeina kad reikia padaryt. užtat aš nesu valiusi židinio stikliuko ar krapščius pelenų. Šiaip nesu labai tvarkinga, kai pavargsu ar nenoriu leidžiu sau nieko ir nedaryti.
Su tom grindim, tai prajuokinot. Buna ir pas mus tokiu situaciju, tai kai uznervuoja, iseimdama i darba surasau rasteli, kad ne tik grindis isplautu. tada jau viska padaro ir dar prie to saraso pazymi varnele ir paraso “CHECK” Kai mazi vaikai kartais.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
