Vyras, kurio niekad nepamirsiu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, mielosios, ar jusu gyvenime yra vyras, kuri visada mylejot, nors jis ir ne su jumis? Siandien tokia diena, kad visa diena galvoju apie savo pirma ir tikra meile, nors praejo jau 3 metai po skyrybu, buvom kartu 4 metus. Sirdim jauciu, kad tai butent tas zmogus, niekada gyvenime nepmirsiu ir tokios meiles pakartoti jau nebeimanoma. Aplinkybems susikloscius issiskyrem, ir jau niekad nebebusim kartu, tai tiesiog neimanoma, jau turi jis kita mergina, bendravimo jokio tarp musu visus tuos metus ner ir nebuvo. Salia manes zmogus, kuri dievinu, bet tai kitokia meile o gal tiesa, kad zmogus gali daug kartu myleti gyvenime, kaip manot?
Aš manau kad gali nekartą tikrai mylėti.. bet ir kažkokie jausmai lieka vistiek net išsiskyrus :/
Praėjo beveik 9 metai nuo pirmo mūsų susitikimo, vis dar jį prisimenu.. Tai buvo žmogus, kurį sutikau per anksti, bet gyvenimas toks yra.. Žinot kaip sako: vyras niekad nepamirš moters, kurios negalėjo turėti, o moteris niekad nepamirš vyro, kurį galėjo mylėti.
Mano meiles visos skirtingos buvo- net sunku paaiskint daug atspalviu tas jausmas turi
Na man tas zmogus ypatingai brangus,mes buvom kone ideali pora, net isoriskai panasus, negalejau patiket, kad galim issiskirti. Skausmas buvo nezmoniskas, tik dabar praejus keliems metams lengviau, nors prisiminus sirdi spaudzia be galo
manau taip yra todel, kad draugyste buvo grazi ir ilga, nemanau, kad ji bemylit ar ka pan, tai tik prisiminimai
As tikiu, kad daznai moterys yra visai ne su tais vyrais, kuriuos myli. Tiesiog su mylimais retai pavyksta buti kartu. Ir ta meile islieka daug daug metu.
Aš lygiai tokią pat situaciją turiu, dabar turiu vaikiną kurį myliu ir nekeisčiau į nieką, deje prieš šitą turėjau simpatiją su kuriuo bandėm lipdyt kažką, bet taip jau susiklostė, kad pasukom skirtingais keliais ir ne už ilgo atsirado dabartinis. Bendraujam mes iki šiol kaip draugai, buvom net susitikę neperseniausiai kaip išpuolė proga, tiesa velniškai skaudu iki šiol, abu prisiminėm kaip buvo ir kaip galėjo būti. Išgėrinėjom, verkėm abu apsikabinę kaip maži vaikai, deje yra kaip yra, aš turiu savo gyvenimą, jis saviškį. Dar kaip dabar atsimenu sako jis man: tu rasi geresnį nei aš, žinoma, radau geresnį, bet ne tokį kaip jis, tas žmogus turi kažką tokio ko kiti neturi, skaudu, bet yra kaip yra, reik žiūrėt į ateitį, nors smagu prisimint, kas anksčiau buvo.
Maniskis. Liudna, kad pradedi vertinti tik kai netenki. Buvo pykciu, mano kvailo pavydo, kuriuo galejau viska sugriauti, dabar tik siek tiek deguto ipyliau. Myliu ji, jei ir issiskirtume, niekad jo nepamirsciau. Jis man toks jaukus kaip zieminis megztinis, grazus ir tyras kaip vasaros rytmecio rasa tiesiog mano, mano zmogus.
Kad kitaip sakoma. Moteris nepamirš to, su kuriuo buvo gerai, vyrai nepamirš tos, su kuriomis nieko neišėjo.
aciu god, dar nieko nepraradau..
Yra. Ir visada bus. Tiesiog nelemta buti kartu. Ismokau su tuo gyventi.
As giliai sirdy jauciu, kad jis mane irgi pamena, mes buvom kaip vienas zmogus, neisskiriami, visur kartu. Kaip siaubingai man jo truksta
kad jau paklausei, tai yra… vienas is mano ex bet as neliudziu, neisivaizduoju jo kaip savo vyro, nu netraukia jis manes kaip priesinga lytis, del ko realiai ir issiskyrem. bet as ji vadinu soulmate, nes atrodo kad mes identiski, jis supranta mane, as ji, mes turim vienoda humoro jausma ir apskritai bendrauju lyg su pacia savimi. mes nebe pora, bet iki siol bendraujam ir tikiuosi jis is mano gyvenimo nedings
Bliamba, kaip lengviau pasidaro paskaicius, kad tu ne viena
Meile labai stipri jega. Net negalvojau, kad galiu taip mylet. Dazniausiai greitai pamirsdavau vaikinus, ne kiek neskaudedavo, bet siuo atveju labai sunku pamirsti. O likimu tikit? Kad zmogus, su kuriuo lemta bus, visada bus salia?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
