(nežinomas) (archyvas)
Na logiškai net mąstant gi neįmanoma pamiršti žmogaus. O kas dėl jausmų – manau, kad daug kas priklauso nuo jūsų pačių. Man irgi atrodė, kad niekad nepamiršiu savo vaikino, su kuriuo išdraugavau 3 metus. Ir nepamirštu, vis pagalvoju ir jo, dar atrodo, kad jis ten pakirbina kažką giliai giliai, bet manyčiau tai yra natūralu, kaip ir jūsų atveju, nes žmogus buvo artimas ir svarbus. Bet tas jausmas blėsta nes aš ir pati stengiuosi jam nepasiduoti. Turiu naują simpatiją kuri užgožia ankstesnius jausmus buvusiajam. reikia pastangų tiesiog, manau.
