Mokyklos laikais, ėjau su patinkančiu klasioku pavedžiot šuns. Nu ir prisėdom miške ant tokio medžio nukritusio, jau beveik vakaro kulminacija, tuoj pasibučiuosim ir tik staiga iš krūmų išnyra kažkokia boba, ji būtų kaip ėjus taip ir praėjus, o mano šuva pradeda ardytis ant jos, belekaip pykt, net nesutvarkiau Ir gėda buvo ir visas bučinys nuplaukė
O dar kartą į pasimatymą ėjau išsipuošus, su lediniais kablais ir t.t. Tipo afigena pupa Ir gavos taip, kad susitikus sugalvojom pasivaikščiot, o man kojas taaaaaip skaudėjo, kad sakau nebegaliu Sako tai prisėdam ant suoliuko, tada susinervinau, kad šikna sušals Nu gavos taip, kad visą vakarą prasėdėjau jam ant kelių Neišgąsdino jo tai, tik labai juokėsi, dar ir dabar prikišinėja nuolat (gyvenam kartu beveik 3 metus)
