(nežinomas) (archyvas)
Čia ne man nutiko, o vaikinukui šalia manęs, simpatija aš jo. Žodžiu einam gatve, trumpinant kelią sumąstėm kirst kampą įstrižai, gatvė didelė aš kažkaip atsidūriau priekį jo, jisai man už nugaros ir tik girdžiu nusikeikė jisai, nesupratus prikolo atsisuku, o gi žiūriu guli mano, gražuolis, ant gatvės. Pasirodo, jisai nematė kaip pasibaigė šaligatvis ir nuvirto nuo bordiūro, nes kaip pats sakė užsižiūrėjo į mano kojas. Buvau su megztuku ale suknute. Aš jį pamačius gulintį juokiausi kaip mažas vaikas, taip juokingai pasirodė, jis tik kukliai pritardamas šyptelėdavo visas, vargšas, išraudęs. Dar ir dabar šypsena kelią tas vaizdas gulinčio ant žemės.
