Atsiminiau ir aš graudžiai linksmą istoriją su mano kursioke: nutiko tai dar studijų laikais (tarybiniais, kai moteriškos pėdkelnės buvo deficitas, o ir tos pačios, kaip “urodai”, net aš ant savo 178 ūgio galėdavau jas iki kaklo užsitraukti na, čia jau atskira istorija). Taigi, mano kursiokė susitarė su kažkokiu iš kitos grupės vyruku (beje, vedusiu) eiti į pasimatymą, kažkur po Vilnių pasivaikčšioti. Sudraskė , žinoma, besiruošdama savo pėdkelnes, pasiskolino iš manęs… O jai jos ilgos ilgos, tai ji, tą kabančią pėdos dalį nuo pirštų galų atlenkė beveik iki kulno, po padu ir apsiavė “laiveliais”. Na ir išėjo abu link troliko. O paskui įvyko tai, ko neturėjo įvykti (o gal ir turėjo – nereikėjo svetimo vyro kabinti ), lipant į troleibusą, jos batu )ko kulnas “mirtinai” įstrigo laiptelyje, ir batas liko ant laipto, o ji su ta baisia (kiaulės kojos spalvos) maskatuojančia tuščia kojine – šalia! Kol ji kankinosi (kažkas vis dėlto bandė padėti, kiti, manau, buvo apšalę nuo vaizdo, nors tokių patyčių, kokių dabar sulauktum, nepatyrė, ačiū Dievui, nebuvo mobiliųjų, tai niekas ir nefilmavo;) , tas jos Romeo per priekines troliko duris, pasirodo, išlipo….Bernas, žinoma, paršas x2! Bet … geriau jau niekam taip nenutiktų
