Ats:Tiem, kam graži diena == liūdna diena

Man lygiai tas pats. Stumiu is dienos i diena. Paciai baisu net pasidaro, kodel as taip darau, kas is to mano gyvenimo, jei kiekviena diena bandau tik greiciau prastumti. Vis kazko laukiu, bet kaip gyvenu tuo paciu ritmo (pas mane tik mokslai, namai, mokslai, lova ) taip gyvenu. Esu jauna, tureciau kaip tik visur iseiti, bet yra atvirksciai ir nieko atrodo negaliu pakeisti. Uzpildyt – niekaip neuzpildau to jausmo. Puikiai suprantu kas tai per jausmas. Tiesiog ji ignoruoju ir gyvenu toliau. Tai sekmingai sekasi iki savaitgalio, kada turiu daugiau laisvo laiko, va tada ir uzeina liudesys, o ypac per toki nuostabu ora, kada turi sedeti namuose…