Visų pirma, neidealizuok tėvo.Tu nori,kad jis būų buvęs kažkoks pamatas tau.bet ko tikėtis iš vyro, kuris dingsta 10čiai metų?aš tėvo niekada neturėjau.Jis irgi dingo, bet aš dar nebuvau gimusi.Labai tave suprantu, nes tai paveikė mano požiūrį į vyrus.Meilėje man nesiseka, nes nuolat susirandu keistuolius , kurių siekiu aš labiau negu jie manęs.Matyt taip bandau susigrąžinti neturėtą tėvo portretą.O ką jau kalbėt apie tai,kad visi vyrai man -gyvuliai.Kad ir kaip bandau save brandinti, tačiau man sunku taip negalvoti.Mano vyro apibūdinimas yra toks”bet kuris vyras pamatęs gražesnę šikną ima ir pabėga”.Žinau,kad sunku su tokiu požiūriu.Galiu jums tik vieną patarti.Pati žinote,kad esate gabi ir stipri.Tad nevaržykite savo potencialo, pamatysite,kaip su kiekvienu padarytu darbu imsite save vis labiau mylėti.susirašykite darbų sąrašą,pagal kurį dirbkite.Įgyvendinkite idėjas.O apie tėvą liaukitės galvoti, kaip tai darau aš.Nebuvo-nereikia, buvo, bet blogas-na ir tegul pasisiunčiaJei esate registruota poliklinikoje, būna psichikos sveikatos centraigal psichologas padės viską susidėliot į vietas.
