Tai nepakeliamas skausmas… Aišku, man neteko prarasti tokio brangaus žmogaus, bet teko prarasti ne ką mažiau artimą sielą.. Kas labiausiai kamavo, tai ta nežinomybė.. kur nukeliauja tas brangiausias žmogutis.. Geriausi išgirsti žodžiai buvo “ir tai praeis..” nepamirši, bet praeis.. tu susitaikysi ir išmoksi iškęst tą skausmą. Laikas negydo, čia tas pats kas rašalu ištept ir išvalyt.. pėdsakai, kad ir kiek stengtumeis, kad ir kiek laiko praeis.. vistiek pasiliks..
Jūs net neįsivaizduojat kiek žmogus skausmo gali pakelti.. Tereikia su juo išmokti susitvarkyti ir nepalūžti. To ir linkiu! Didžiausios stiprybės ir aplinkinių palaikymo.
(nežinomas) (archyvas)
